„Šokis objektui ir vaikui“ yra apie santykį su vaiko idėja, santykį su šokiu, santykį su kūrybinių procesu: prasmės ieškojimas, tikrumo ieškojimas, bandymas išbūti kūrybos ir gyvenimo buityje. Spektaklis kalba apie lūkesčius ir stereotipus primetamus sau ir kitiems.

Kūrybinė komanda kelia klausimus apie visuomenėje savaime suprantamus kanonus kaip vaikų turėjimas, jų laukimas, susilaukimas, negalėjimas ar nenoras turėti. Visus vienaip ar kitaip paliečia vaikų turėjimo klausimas, tačiau kad ir ką bepasirinktumėme, jaučiama lyg ir būtinybę dėl savo pasirinkimo pasiteisinti.