SU(SI)TIKIMAS – tai uždaros bendruomenės ritualas, kviečiantis žiūrovus tapti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kartu užkutenti negyvai, sūpuoti lėlę lyg moterį, skandinti laivus žvilgsniu, tyru šaltinio vandeniu gydyti, pasileidus plaukus – paleisti ir velnią, o tarp bjauriausių moterų pamatyti tris svarbiausias jų ydas: netikėjimą, savimeilę ir beprotišką potraukį kūniškiems malonumams.
Surasti raganą.
Regėti ir praregėti iki pabaigos.
SEKTA (lot. secta – mokykla, mokymas, lot. sequor – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti.
Spektaklio SU(SI)TIKIMAS dramaturgija remiasi trimis šaltiniais. Pirmasis jų – lyties, kaip seksualinės tapatybės ir stereotipų analizė, vyriškumo ir moteriškumo apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje. Spektaklio kūrėjai taip pat remiasi archyvinėmis ir mažai analizuotomis raganų teismų Lietuvoje istorijomis, kurių aidas atliepia ir papildo šiuolaikines realijas. Trečias šaltinis – tai SEKTOS veikimo skerspjūvis, atskleidžiantis žmonių bendruomenės manipuliacijos, valdžios, tikėjimo įtakos ir veikimo būdus.
Ribinės istorijos ir žmogiškosios patirties būsenos verčia mus, kaip kūrėjų komandą, permąstyti istoriją, jos pasikartojimo galimybes, mūsų prigimtinį norą burtis į bendruomenes ir to pasekmes bei įtaką, taip pat lytiškumo arba balansavimo būsenas tarp lyties svarbos ir jos ambivalentiškumo. Šis spektaklis kuriamas pasitelkiant tam tikrą visuomenės kritiką, o gal tiesiog mūsų komandos norą patenkinti savo žmogiškąjį smalsumą, siekiant atskleisti opiausias visuomenės ir santykių joje problemas. Žiūrovai čia tampa tiesiog mūsų kuriamos SEKTOS nariais ir taip gali mėgautis visais jos SU(SI)TIKIMO siūlomais malonumais.
