„Tragedijų išpera“ – tai moters minčių srautas: ji vis ieško naujų paaiškinimų ir vis nuslysta į pateisinimą savo močiutei Lenkijoje, kuri nori sužinoti, ar ši jau susirado vyrą, savo tėvams, kurie visą gyvenimą troško vokiško paso, kurį dabar turi jų dukra, ir mėgino su dukra kalbėti vokiškai, nors patys nemokėjo šios kalbos. Ewe Benbenek kuria ritmingai šėlstančią žodžių ir trijų balsų srovę. Tam tikru momentu A, B ir C nusimeta šių prisiminimų naštą tarsi išaugtą suknelę. Kaip galima apibūdinti tai, kas neišsakyta? Nuolatinis svyravimas tarp švelnios ir žiaurios atminties, vaikiško bejėgiškumo ir maišto.
Ewe Benbenek studijavo kultūrą ir politiką Europos Viadrinos universitete Frankfurte prie Oderio ir Londono universiteto koledže, taip pat literatūrą Erfurto universitete. 2014–2019 metais buvo mokslinė asistentė Hamburgo universiteto Šiuolaikinės vokiečių literatūros ir teatro tyrimų institute. 2019 metais nominuota Rechofo dramos premijai. 2021 metais laimėjo Miūlheimo dramos premiją už „Tragödienbastard“ ir tais pačiais metais buvo išrinkta jaunąja metų autore Theater heute kritikų apklausoje. Jos kūryba sutelkta į postmigrantų ir postkolonijinius diskursus teatre, spektakliuose ir šiuolaikinėje dramoje.
Uršulė Bartoševičiūtė – teatro režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) magistrė. Uršulė režisavo spektaklius Lietuvoje, Vokietijoje, Islandijoje ir Ukrainoje. 2022–2023 metų sezone buvo reziduojanti režisierė teatre Berliner Ensemble. 2023 metais Reikjaviko miesto teatre Uršulės režisuotas spektaklis „Macbeth“ nacionaliniuose dramos apdovanojimuose „Gríman“ buvo nominuotas penkiose kategorijose. 2021 metais Lietuvos kultūros ministerija režisierę apdovanojo Jaunojo kūrėjo premija. 2018 metais LMTA suteikė Uršulei vardinę Jurgio Mikelaičio premiją. Režisierės kūrybinės paieškos grįstos feministiniais darbo metodais ir yra susijusios su moters identiteto ir vaizdavimo mene dekonstrukcija ir analize, šiuolaikinių socialinių ir kultūrinių judėjimų įtaka visuomenės hierarchiniams procesams, statuso ir kontrolės mechanizmų tyrimu, religinių archetipų raiška ateistinėje visuomenėje. Režisierė dirba su klasikine, šiuolaikine ir klasiką dekonstruojančia dramaturgija.
