Dokumentinį filmą apie spektaklį “UNĖ” (2020 m.) galite pamatyti ČIA.
„Unė“ – spektaklis, sukurtas pagal pačios Birutės Mar pjesę, kurią inspiravo aktorės Unės Baye-Babickaitės (1897–1961) dienoraščiai. Pjesė „Unė“ pateko tarp lietuvių šiuolaikinės dramos festivalio „Versmės 2009“ nugalėtojų ir pirmąsyk pristatyta 2009m. lapkritį, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre. Vėliau pagal šią pjesę autorė sukūrė ir spektaklį.
Spektaklyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių.
Birutė Mar:
„Unė Babickaitė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Niujorko, Vašingtono ir Paryžiaus scenose.
Jos 1930–1932 metais Paryžiuje rašytas dienoraštis tiesiog prašėsi į sceną – Unė mokėjo dramaturgo akimis žvelgti į aplinką – su autoironija, aistra, humoru. Buvo nepaprastai gražios sielos asmenybė, ganėtinai ekstravagantiška – ištekėjo už savo tikro pusbrolio Vytauto Graičiūno, sutikto Amerikoje, ir išliko laiminga su juo visą gyvenimą. Ypač garbino, idealizavo teatrą. Deja, grįžusios prieš karą į Lietuvą, Unės nepripažino Lietuvos kritikai, ji beveik nebevaidino. Netrukus likimas pasisuko liūdna linkme – 1951 metais ji buvo ištremta į Sibirą, o lageryje žuvo vyras, vėliau – vienatvės metai Kaune… Bet Unė išliko Une – rengė vakarus, skaitė eiles, neprarado humoro jausmo bei vidinio švytėjimo.
Unės biografijoje aptikau tiek paralelių su savo gyvenimu! Kaip ir aš, ji studijavo Sankt Peterburge, vaidino kine ir teatre. Grįžusi po studijų – dar prieš išvykdama į Ameriką – Kaune režisavo Valstybės teatre (aš taip pat po studijų Sankt Peterburge Kaune stačiau savo diplominį spektkalį „Laimingos dienos“). Ji irgi domėjosi rytų kultūra, daug keliavo, vaidino keliomis kalbomis…
Pagalvojau, kad per Unės personažą galima būtų apmąstyti ir savas teatrines patirtis, sukurti spektaklį apie TEATRĄ – jo žavingą ir trapią iliuziją. Ir apie mūsų – lyg spektaklis – pralekiantį gyvenimą, būties miražą…“
