Rolando Schimmelpfennigo pjesės „Už geresnį pasaulį“ ir būsimo spektaklio veiksmo centre - džiunglėse vykstantis nesibaigiantis karas. Karo priežastys - nesuvokiamos, o karo dalyviai nežino, už ką kovoja: tai distopinis sąstingis, kur vis labiau trūksta oro ir švaraus vandens, o veikėjai patiria psichologinę, tapatybės krizę. Pagrindinė spektaklio tema - žmogaus identiteto krizė karinių konfliktų ir aplinkosaugos problemų kontekste. Pasak Australijos Tarptautinio ekonomikos ir taikos instituto, šiuo metu tik 11 valstybių pasaulyje nėra įsitraukusios į jokį politinį konfliktą, nepaisant to, kad šis šimtmetis yra įvardijamas kaip vienas taikiausių žmonijos istorijoje.
Nepaisant globalios žalos, kurią sukelia karo veiksmai, karo būtinybė visuomenei pateikiama rafinuotai, užmaskuotai, jai pateisinti randama įvairių priežasčių: karai pateikiami kaip neišvengiamas savigynos aktas, siekis išsaugoti teritoriją. Režisierius A. Areima spektaklyje plėtos mintį, jog žmogus turėtų ieškoti gilaus santykio su gamta, į ją žvelgti ne iš naikinimo, o iš išsaugojimo perspektyvos, suvokti save, kaip jos dalį, o ne apibrėžtos teritorijos savininką. Viena iš lydinčių spektaklio temų - psichologinė žala, kurią sukelia karo veiksmai jame dalyvaujantiems kariams: būsimo spektaklio veikėjai atsiduria kraštutinėse, trauminėse, sapnui būdingose psichologinėse būsenose, kurios ir verčia juos kvestionuoti savo tapatybę, veiksmų pagrįstumą, abejoti susikurtu pasauliu. „Už geresnį pasaulį“ - tai fantastinis pasakojimas, kviečiantis žiūrovą pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę ir susidurti su galimais žmogaus neatsakomybės sukeltais padariniais.
Pjesę iš vokiečių kalbos vertė Jūratė Pieslytė
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Cineskope, Cinevera
