Viena iš pagrindinių Vilniaus senojo teatro aktorių Aleksandra Metalnikova sumąstė savo monospektaklį pagal knygą „Černobylio malda“ dar iki tol, kai jos autorė Svetlana Aleksijevič pelnė Nobelio literatūros premiją. Vaidinime skamba tik vienas šios knygos pasakojimas, jo antrašte pavadintas spektaklis. Žiūrovai čia neišgirs faktų apie didžiausią žmonijos istorijoje technologinę katastrofą – Černobylio atominės jėgainės sprogimą 1986 m. balandžio 26 d. Aktorę įkvėpė rusų moters, žuvusio jauno gelbėtojo „likvidatoriaus“ taip pat jaunos našlės, pasakojimas. Tas jos pasakojimas – tarsi himnas judviejų meilei, kurią toji milžiniška katastrofa paskatino suliepsnoti neregėta jėga, nors jiedu – niekuo neypatingi, tik labai tyros ir jautrios sielos žmonės.
„Pajutau, kad privalau tai padaryti“, – sako aktorė.
A. Metalnikova yra užaugusi Visagine, abu jos tėvai dirbo tenykštėje atominėje jėgainėje. Jai tebuvo šešeri, kai sprogo Černobylio jėgainė. Jai neteko tiesiogiai susidurti su knygoje pasakojamais įvykiais, bet netiesiogiai Černobylio katastrofa palietė ir ją, ir jos šeimą. Todėl, nepaisydama didelio darbo krūvio vaidinant pagrindiniuose teatro repertuaro spektakliuose, aktorė pasiryžo ir šiam savarankiškam darbui. Jai talkino dažnas jos scenos parneris, taip pat pagrindinių vaidmenų atlikėjas, aktorius Vladimiras Dorondovas. Tačiau kaip aktorė ir režisierius, A. Metalnikova ir V. Dorondovas bendradarbiauja pirmąkart.
Spektaklis rodomas rusų kalba.
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos
