Viešbučiai yra mažos tikrovės dalelės – tai miestai mieste. Mes dažnai galvojame apie viešbutį kaip vietą atsipalaiduoti ar laukti, tačiau retai susimąstome apie tai, kiek viešbučio kambarys gali būti svetimas kasdienybei, vieta anapus laiko, kur galime susitikti su savo praeities vaiduokliais. Vieta, kur kartą patirtos ryškiausios emocijos gali pasikartoti dar kartą.
O gal būtent ten, viešbutyje, galime būti tokie, kokie esame iš tikrųjų?
Ir daryti tai, ko niekada sau neleisime kasdieniniame gyvenime.
Viešbučio kambarys, kuriame daug istorijų, susipina į fragmentišką pasakojimą. Kaip dėlionė, sukomponuota istorijoje skirtingų žmonių, kuriuos vienija vienas tikslas – asmeninės laisvės paieškos.
Istorinis laikotarpis, kuriame vyksta spektaklis, apima paskutinį sovietinio režimo laikotarpį, visiškai kitaip suvokiant laisvę nei šiandien.
Kiekvienas iš mūsų turi savo viešbutį, vieta, kurioje esame, esame mes ir niekas kitas.
