Trakų Karališkojo teatro spektaklis „Virtuozas“ pagal. Adomą Mickevičių „Aš ištiesiu rankas ir ant žvaigždžių pirštus išmiklintus uždėjęs, tarytum stikline armonika griežėjęs, aš groju himnus dausose, suku žvaigždes sava dvasia. Aš pakeliu rankas ir danguje sustoja, tos žvaigždės, kuriomis virtuozo pirštai groja.“ Spektaklis labai aštriai paliečią gyvenimo tėkmės temą. Scenos herojaus tekstai ir vaidyba atitraukia žiūrovus nuo kasdienių rūpesčių ir džiaugsmų. Galios pajautimas ir įsivaizdavimas sukuria išprotėjimo vaizdinį. Tuo pačiu kiekvienas galės įžvelgti save galios akivaizdoje. Pasirodžiusi žmogaus likimo linija skatiną žmogaus kova su savimi su savo paties likimu. Šis spektaklis tai žmogaus kova su savimi, su būtimi ir didžiausiu kiekvieno troškimu – gauti valdžios bent mažą dalelytę. „Virtuozas aš“ – drąsiai tvirtina aktorius, o ar kartais kiekienas savęs nepastebime lyg virš visų, lyg virš Dievo? Pasinerkime į pagrindinio veikėjo emocinę kovą su didžiausiu priešu – pačiu savimi ir bandymus atsakyti į daugybę egzistencinių klausimų. Juk mintis laisva, nesurakinta ji gali sostą griaut ir pastatyti kitą.