Žiema – paslaptingiausias metų laikas, o žiemos pasakos – pilnos magiškų galių, įkvepiančių seniau gyvenusius ir dabar kuriančius kompozitorius, rašytojus, poetus bei dailininkus. Tad štai ir mes ėmėme ir sukūrėme savo „ŽIEMOS PASAKĄ“, kurioje lydint Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ keliausime laiku, kerinčiais žiemos vaizdais ir garsais.

Mūsų pasaka prasidės laiko ratą atsukusi 300 metų atgal, kai italų kompozitorius Antonio Vivaldi užrašė paskutinius ciklo „Metų laikai“ dalies „Žiema“ taktus. Vėliau skrisime į Lietuvą – ten, kur ramiai krenta pirmosios snaigės, tolumoje boluoja apsnigtas miškas, o prie namų į žvaigždėmis šalčio išpieštus langus žiūri susimąstęs Senis Besmegenis. O kas toliau?

Nepaprastų galių ir energijos įgavę, čia pat skrisime į Kanados miestą Kvebeką sužinoti, kokia gi ten būna žiema. Gal kaip Lietuvoje, o gal šaltesnė ir stebuklingesnė? O kai dangus pamerks akį vakarui – vėl čiūžtelėsime per vandenyną į Lietuvą ir įkrisime į savo kiemo pusnį. Štai toks ir yra žiemos stebuklas – būti čia ir būti visur.

Kaip jums tokia „Žiemos pasaka“? Leidžiamės į nuotykį?! Vaikai – pasiimkite už rankos savo tėvelius. Priminkite jiems, kad pasiimtų pirštines ir jokiu būdu (!) šioje kelionėje neragautų krištolinių žiemos varveklių…