2015 m. kovo 24 d. „Germanwings“ lėktuvas reiso numeriu 9525 su 150 keleivių pakilo iš Barselonos oro uosto ir pakeliui į Diuseldorfą rėžėsi į Alpes. Savo debiutiniame spektaklyje režisierius Antanas Obcarskas ir dramaturgas Laurynas Adomaitis garsiajam Georgo Büchnerio personažui Voicekui suteikia būtent minėtą tragediją sukėlusio piloto Andreaso Lubitzo veidą.

Istorinis Voicekas (tikrasis jo vardas Johanas Kristianas) buvo kirpėjas-kareivis, peiliu nužudęs savo vaiko motiną. Tą lemtingą dieną į Voiceko rankas pateko peilis, o štai šiuolaikiniams voicekams, kurių skurdas vis dar tvyro aplink mus ir mumyse, pasiekiami kur kas galingesni įrankiai. Daugybė voicekų vis dar skuta savo kapitoną, valgo jiems priskirtą „sveiką“ maistą, kankina savo mylimąsias, nors tėra jų norų vergai. Peilis, pistoletas, optinis taikiklis, vairalazdė, atominė bomba – prie bet kurio iš šių ginklų gali atsidurti niekuo neišsiskiriantis, iškankintas Voicekas, kuriam trūks plyš reikės įrodyti savo tikrumą sisteminio normalumo akivaizdoje.

Voicekas, pasak spektaklio kūrėjų, gali būti vidutinybės sinonimas. Vidutinybės su didžiulėmis ambicijomis, kurioms nelemta išsipildyti. Paradoksaliausia, kad kasdienė, pati įprasčiausia voicekų veikla gali tapti mirtina grėsme. Spektaklyje Andreaso Lubitzo ir jo į šipulius sudaužyto lėktuvo istorija panardinama į tirpstantį vašką, atmenantį pirmąjį Ikaro skrydį ir kritimą. Voiceką supantys personažai čia paprasti ir antiherojiški, o pasaulis – skurdus ir sterilus. Voiceko drama tampa visuotine, nes jis susivokia esąs vidutiniškas (kad jis „voicekas“), bet nesugeba to pripažinti.

Šiandien Voicekas kaip ir Lubitzas bet kokia kaina stengiasi išlikti, nepaisydami smaugiančių totalinės administracijos gniaužtų, einančių iš kartos į kartą. Ieškodamas savo tikrumo Voicekas tampa mirtinu įrankiu ir sugedusiu lėktuvo mechanizmu, o jo beviltiškos ambicijos nuveda jį per arti saulės. Tamsiame ir mįslingame spektaklyje regime normalų šiandienos Voiceką, stovintį oro uosto salėje, – vietoje, kur net menkiausia klaida gali būti lemtinga, o normalumo poreikis absoliutus. Ten prasideda keleivių laipinimas į 2015 m. kovo 24 d. „Germanwings“ reisą 9525 iš Barselonos į Diuseldorfą.

Georg Büchner laikomas vienu talentingiausių ir pažangiausių dramaturgu Vokietijoje. Jo pjesės seniai įsitvirtino klasikiniame repertuare. Nepaisant savo ankstyvos mirties, Büchneris paliko labai gilų įspaudą vokiečių kultūroje bei teatro dramaturgijoje. Svarbiausias literatūrinis apdovanojimas Vokietijoje yra pavadintas Georgo Büchnerio prizu (Georg-Büchner-Preis).  Turbūt žymiausia šio autoriaus pjesė yra „Voicekas“. Pjesės naratyvo pagrindas yra istorinė medžiaga, t. y. tikro žmogaus gyvenimo istorija, ir nors pjesė liko nebaigta ir fragmentiška, tačiau pasakojama istorija yra belaikė dehumanizuoto žmogaus situacijos ekspozicija. Spektaklyje pasirinkta konceptuali prieiga prie pjesės teksto (vertimo), kurios pagrindu tapo „Germanwings“ piloto Andreaso Lubitzo istorija.