filmų „Ekskursantė“, „Vilniaus getas“, „Pelėdų kalnas“ režisieriaus Audriaus Juzėno naujausia kino juosta - „Yesterday“, apie 6 - 7 dešimtmečio roko pionierius ir legendines roko grupes Lietuvoje, bigbyto muzikos ir bitlomanijos epochą, kuri savyje nešė nepaprastą jaunimo jėgą, naujų idėjų alkį, begalinį laisvės troškulį ir ypatingą meilę muzikai.
Į Lietuvą iš vakarų, iš už geležinės uždangos atkeliavęs rokas prilygo branduoliniam sprogimui, neišsemiamai energijai, sąjūdžiui, su trenksmu atnešusiam laisvės, brolybės, meilės ir maišto idėjas. Bitlų, rolingų muzikos paprastumas ir novatoriškumas užbūrė jaunas širdis. Ilgaplaukiai, lopytais džinsais, gėlėtais marškiniais hipiai vaikščiojo su nešiojamais radijo imtuvais miestų gatvėse, rinkdavosi plotuose, klausėsi ir perrašinėjo muziką, naktimis gaudė „Radio Luxembourg“, „BBC“ ir „Amerikos balso“ bangas, skaitė kultinius vakarų autorius ir diskutavo. „Švento vandalizmo“ vedini jie niokojo miestų gatvėse telefono aparatus, vogė iš kino salių kinapus, pjovė pianinų stygas, kad galėtų pasigaminti elektrines gitaras, stiprintuvus, garso aparatūrą, kartais netekdami savo pirštų... „Gitaristui piršto netekimas yra tragedija, tačiau nepaisant to, jie tęsė savo kūrybos kelią“, - pasakoja filmo režisierius. Persekiojami saugumo ir sovietų valdžios jie kūrė jaunimo muzikines grupes, rengė pogrindinius muzikos festivalius arba pop session, grojo šokiuose, kur susirinkdavo milžiniškos jų gerbėjų minios. Tuo laikotarpiu dienos šviesą Vilniaus dailės instituto scenoje išvydo A. L. Webberio roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“, pareikalavusi visų jos statytojų ir idėjinio autoriaus – Kęstučio Antanėlio - didžiulės aukos. Netrukus Kauno širdyje Laisvės alėjoje susideginusio Romo Kalantos drama ir jo bendražygių manifestacijos stipriai palietė Lietuvos jaunimą ir roko muziką – ji tapo draudžiama, cenzūruojama, persekiojama represinio sovietinio rėžimo, tačiau tai tik stiprino laisvės siekį ir roko dvasią.
Filmas „Yesterday“ – odė lietuviško roko milžinams - gyvas, įtaigus pasakojimas apie tai, kas buvo lietuviškas rokas, kokią žinią jis skleidė, ką išgyveno jį groję ir klausę fanatai. Nors vaizdinės medžiagos iš to meto kultinių lietuviškų roko grupių pasirodymų scenose praktiškai neišlikę, vis tik filmo kūrėjai, peržiūrėję kalnus kino kronikų, pasitelkę archyvinę medžiagą iš JAV prezidento R. Reigano bibliotekos, Lietuvos valstybės bei asmeninių roko pionierių archyvų, Romualdo Požerskio hipių eros filmuotus kadrus, meistriškai atkuria bitlomanijos epochą. Originali to meto grupių atliekama muzika tapo filmo garsinio takelio dalimi, o kompozitoriaus Tito Petrikio, sukurta tam istoriniam laikmečiui kino muzika, filmo širdimi. Filmas tarsi garsioji „The Beatles“ daina „Yesterday“, skiriama bitlomanijos epochos garbei, tam kas buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj.
„Filmuojant susitikome beveik su penkiasdešimtimi to meto muzikantų ar roko ištakose stovėjusių kultūros milžinų. Kartais negalėdavau patikėti, kokie tie amžinai jauni žmonės buvo kūrybingi ir drąsūs. Karta į savo rankas paėmusi vakarietiškus ginklus – gitaras, būgnus, elektrinius vagonėlius, karta suvaidinusi ypatingą vaidmenį mūsų išsilaisvinime iš Sovietų imperijos gniaužtų“, – sako režisierius A. Juzėnas.
Kiekvienas interviu, kuriame savo patirtimi dalijasi to meto kultinių jaunimo grupių atlikėjai ir jų gerbėjai, kiekvienas kadras filme unikalus dokumentas, atskleidžiantis vis naują, negirdėtą roko istorijos puslapį, įrašytą ateities kartoms kino juostoje.
