Eksperimentinis spektaklis pagal V.V. Landsbergio mitologinę pokario pasaką „Žalčių karalienė“, skirtas partizaninio karo Lietuvoje pradžios 80-ies metų sukakčiai paminėti. Spektaklyje susipina folklorinis mitas apie Eglę žalčių karalienę ir istoriniai 1945-1956 metų Lietuvos pajūrio gyventojų bei partizaninio karo dalyvių išgyvenimai, patirtys. Mitologijos persmelkta istorinė realybė įprasmina tautinio identiteto ir dabarties aktualijų idėją. Siužeto ašį sudaro Eglės dienoraštyje užrašyta meilės ir pasiaukojimo istorija, besiliejanti proziniais,  poetiniais tekstais, sapnų įrašais ir susirašinėjimo laiškais. Mitas, sapnas, realybė, istorija, dabartis persipina ir tampa vientisu tiltu, kurį simbolizuoja ir netradiciniai spektaklio erdvės sprendimai, žymintys pasąmonės ir sąmonės, gamtos ir žmogaus,   praeities ir dabarties, pagonybės ir krikščionybės, laikinumo ir amžinumo jungtį. Spektaklyje aktorė  Eglė Jackaitė profesionaliai atskleidžia brandžios partizano žmonos Eglės virsmą, patriotiškumą, pagarbą ir atsidavimą mylimajam bei jo pasirinkimui kovoti už Tėvynę. Eglės rolė atskleidžia tikrąją žodžio „pati“ prasmę – likusi viena Gotlando saloje (Švedija),  ji savo rankomis, emocinėmis ir kūrybinėmis išgalėmis kuria šeimyninę šventovę, gimdo ir augina vaikus, rašo sudėtingo laikmečio moters išlikimo istoriją, kurią gali patikėti tik širdžiai arba ugniai. 

Kūrybines idėjas įgyvendinti padėjo: Laimonas Vaišvila, Tadas Ročys, Gintenis Kovalenko, Eugenijus Paulauskas, Egidijus Rupeika,  Lina Černauskienė, Daiva Vitkauskienė