Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Lietuvių ir žydų santykių vertinimą koreguoja Holokausto Lietuvoje patirtis ir vykstančios diskusijos, kurios įsiterpdamos į istorinį diskursą, dažnai iškreipia santykių tarp žydų ir lietuvių istoriją.
Pirmieji žydai Alytuje įsikūrė dar XIV – XV amžiuje. Tarpukario Alytaus žydų bendruomenė buvo gausi ir gerai organizuota, išsilavinusi. Istorijos vingiai lėmė, jog Alytaus žydų bendruomenė išnyko, tačiau šios tautos kultūra atgimsta muzikiniame spektaklyje „Žydiška gatvelė“.
Spektaklis, paremtas lietuvių ir žydų folkloru. Komiškos gyvenimo scenos, lydimos liaudies humoro ir autentiškų žydų šokių ir dainų kuria spalvingą dviejų tautų ilgamečio sugyvenimo paveikslą. Šalia augusių jaunuolių, lietuvių mergaitės ir žydų bernelio, meilės istoriją lydintys muzikiniai kūriniai kurs nuotaiką, kurioje atsiskleidžia Lietuvos žydų puoselėjamas paveldas ir lietuvių noras suprasti ir įvertinti kitos tautos subtilybes.
Spektaklyje šalia Alytaus miesto teatro aktorių matome beveik 50 metų veikiančio, bene vienintelio Europoje populiarinančio nykstančią jidiš kultūrą, Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio ,,Fajerlech“ dalyvius.
„Žydiška gatvelė“ – pilna gyvybės, vilties ir tikėjimo sala, kurioje dviejų įsimylėjėlių istorija dar labiau išryškina bei stiprina pasitikėjimą pamatinėmis lietuvių ir žydų tautos vertybėmis, parodo ir palygina dviejų tautų kultūrų panašumus ir skirtumus.
Mobilus spektaklis rodomas tiek tradicinėse teatro salėse, tiek netradicinėse erdvėse.
DĖMESIO: spektaklyje naudojama ryški blyksinti šviesa – stroboskopas, dūmai ir kvapai.
