Andreas Schreiber – violin
Christoph Cech – p
Peter Herbert – b
Vladimiras Tarasovas – dr

Andreasas Schreiberis – kompozitorius ir džiazo smuikininkas, gyvenantis Vienoje ir dėstantis Vienos muzikos ir menų universitete. Taip pat jis vadovauja smuiko – džiazo klasei privačiame Antono Brucknerio universitete Lince, Austrijoje.

Kaip muzikantą jį domina iš pažiūros prieštaringų sričių sandūra – maksimali laisvė aiškios architektonikos rėmuose, švelniausia melodika maksimalios energijos išraiškoje, ir naujas bei nuolat kintantis skirtingų kultūrų kalbos apibrėžimas.

Jis bendradarbiavo su kompozitoriais ir pianistais Peteriu Ablingeriu ir Bernhardu Langu, „Music Company“, Barre‘u Phillipsu, Billu Elgartu, Conny Baueriu, Dieteriu Glawischnigu, „The Neighbours“ ir „Cercle“, Tony Oxley, Johnu Marshallu, „Experimenti Berlin“, NDR bigbendu, poetu Ernstu Jandlu ir kitais. Šiuo metu jis groja su Angelika Hagen, Trio MIT (Orwa Saleh und Christoph Cech) ir Clemens Salesny: Harry Pepl (Tape)&The (Lonely) Single Swinger Band.

1960 m. Vienoje gimęs Christophas Cechas masto ir kuria plačiai. Trijų operų, mišių ir įvairių kūrinių orkestrui autorius – žinomas ne tik kaip nonkonformistiškai diriguojantis kompozitorius, bet ir kaip charizmatiškas bigbendo lyderis, jautrus mažų grupių klavišininkas, o kartais net ir būgnininkas.

Cecho talentas muziką paversti betarpiškai patiriama ir leisti intensyviai susipažinti su improvizacija bei ritmu lėmė sėkmingą Antono Brucknerio universiteto Lince (Austrija) Džiazo ir improvizacinės muzikos instituto („JIM“) veiklą. 1999-2015 m. Cechas buvo šio skyriaus vadovas.

Christophas Cechas nuo 80-ųjų metų pradžios yra daugelio tarptautinę koncertinę veiklą vykdančių ansamblių įkūrėjas, klavišininkas, kompozitorius ir dirigentas, džiazo srityje – „Nouvelle Cuisine Bigband“ ir jo paties vadovaujamo Christoph Cech Jazz Orchestra „Project CC JOP“, o šiuolaikinės muzikos srityje – „JANUS Ensemble“.

Cecho patirtis apima nuo gausybės kūrinių mažiems eksperimentinio džiazo ir kamerinės muzikos ansambliams iki kūrinių bigbendui, didelių simfoninių koncepcijų bei trijų operų.

Jis yra daugelio kompozicijos konkursų laureatas:
Austrijos Respublikos valstybinė stipendija
2016 m. Austrijos Respublikos meno premija
2018 m. Aukštutinės Austrijos kultūros kaina

Nuo 2003 m. Peteris Herbertas dirba ir gyvena Paryžiuje ir Vienoje, po 16 metų, praleistų Niujorke, jis per metus surengia vidutiniškai 100 koncertų, o jo koncertinių turų metu nukeliautas atstumas siekia apie 100 000 mylių. Anksčiau jis bendradarbiavo su tokiais muzikantais ir ansambliais kaip Marc‘as Coplandas, „John Abercrombie Quartett“, Bobbio Previte’o „The Horse“, „John Clark Octet“, Robino Eubankso „Mental Images“ ar Marcelis Khalifas. Jo kūryba užfiksuota daugiau nei 180-yje kompaktinių plokštelių (įskaitant kūrybą su Paulu Simonu).

Peteris Herbertas taip pat yra įvairiapusis kompozitorius, sukūręs kūrinių įvairiems orkestrams ir kamerinėms grupėms, pavyzdžiui, ansambliui „ensemble plus“, „SOV“, Niujorko „absolute ensemble“, o naujausias jo kūrinys – opera „Trans Maghreb“ – skirta 2014 m. festivaliui „Bregenzer Festspiele“. 1999 m. jis įkūrė savo internetinę leidybinę kompaniją „Aziza Music“ (www.azizamusic.com). Nuo 2007 m. Herbertas dėsto kontrabosą, improvizaciją ir kompoziciją Linco Antono Brucknerio privačiame universitete „JIM“, neseniai pradėjo kuruoti „strenge Kammer“ Vienos teatre „Porgy&Bess“.

Archangelske (Rusija) gimęs Vladimiras Tarasovas dar 1968-aisiais persikraustė į Lietuvą ir tapo viena ryškiausių šalies džiazo figūrų bei garsino Lietuvą gausiose gastrolėse po daugelį Europos ir JAV miestų.

Vladimiras Tarasovas dirbo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, taip pat su kitais simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV, scena dalinosi su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille‘as, „The Rova Saxophone Quartet“, Anthony Braxtonas, Lauren Newton, Didier Petit ir kiti. Taip pat Vladimiras Tarasovas kūrė muziką orkestrams, kino filmams ir spektakliams, o jo individualiai ir su įvairių šalių menininkais sukurti vizualiųjų menų projektai pristatyti garsiausiuose kultūros ir meno centruose bei renginiuose – nuo Venecijos bienalės, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejaus, Georges Pompidou centro Paryžiuje iki Tretjakovo galerijos Maskvoje, Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge ar „Southbank“ menų centro Londone.

Gausybę įvertinimų pelnęs menininkas kartu su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu 2017 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos džiazo mokyklos sukūrimą.

Lynn Cassier – voc
Airelle Besson – tr
Benjamin Moussay – p, keyb
Fabrice Moreau – dr

Trimitininkė, kompozitorė ir aranžuotoja Airelle Besson išgarsėjo Europos džiazo scenoje savo aiškiu ir galingu grojimu. Virtuoziškas, bet niekada per daug demonstratyvus jos skambesys grindžiamas emocijomis ir muzikalumu. Jos išsilavinimas – ir klasikinė, ir džiazo muzika, o didžiausią įtaką jai daro Bachas ir Keithas Jarrettas. Džiazo akademijos Django-Reinhardto premijos laureatė, apdovanota „Victoires du Jazz“ apdovanojimu „Metų Prancūzijos instrumentinės muzikos atradimo“ kategorijoje, Airelle Besson taip pat yra paklausi dainininkė, lyderė ir pripažinta kompozitorė.

1978 m. kovo 23 d. Paryžiuje gimusi Airelle Besson jau nuo ketverių metų aistringai pamėgo trimitą, o groti pradėjo būdama septynerių. Paauglystėje ji pasirinko mokymą namuose, tėvui muzika buvo svarbiausia jos ugdymo dalis. Be trimito, ji pradėjo mokytis groti smuiku, kai devynerių metų ir toliau mokėsi tiek džiazo, tiek klasikinės muzikos. Paryžiaus Sorbonos universitete ji studijavo muzikologiją, o po to įstojo į prestižinę Paryžiaus nacionalinę aukštąją muzikos konservatoriją, kurią baigė pirmąja premija džiazo srityje. 2002 m. per seminarą Cluny džiazo festivalyje įvyko jos posūkis džiazo link.

Baigusi konservatoriją, Airelle Besson kartu su saksofonininku Sylvainu Rifflet įkūrė roko ir elektroninės muzikos kvintetą „Rockingchair“ ir kartu jam vadovavo. Grupė išleido du albumus „Rockingchair“ (2007 m.) ir „1:1“ (2011 m.). 2013 m. grupės trimitininkė Airelle buvo atrinkta dalyvauti konkurse „Take 5: Europe“ programoje, kuri atvėrė duris į didžiausius žemyno festivalius (North Sea Jazz Festival, Molde Jazz Festival, Banlieues Bleues, London Jazz Festival ir t. t.). Kitais metais Airelle Besson ilgametę draugystę ir bendradarbiavimą su gitaristu Nelsonu Verasu pavertė poetiniu kūriniu, albume „Prélude“ (Naïve Records). Albumas sulaukė didžiulės sėkmės, ir abu muzikantai kelerius metus gastroliavo tarptautinėje scenoje.

2014 m. Airelle Besson sukūrė savo kvartetą su Isabel Sörling (balsas), Benjaminu Moussay (klavišiniai) ir Fabrice’u Moreau (būgnai). Plačiai pripažintas spaudos ir publikos, jų pirmasis albumas („Radio One“, „Naïve“) yra pusiausvyros ir skaidrumo turas. Visa Airelle Besson kompozicijos melodinė galia, taip pat elegantiškai atsiskleidė jos harmonijos talentas. Jų antrasis albumas „TRY!“ buvo išleistas 2021 m. vasario 5 d. Airelle Besson vis daugiau laiko skiria komponavimui ir aranžuotei. 2014 m. anglų grupė „Metronomy“ kreipėsi į ją dėl aranžuotės jų albumui „Love Letters“. 2020/21 m., ji buvo „Cité musicale-Metz“ rezidencijos menininkė, kur kartu su Nacionaliniu Meco orkestru (Orchestre National de Metz) kūrė klasikinio džiazo programą. Per savo karjerą Airelle Besson buvo vertinga įvairių grupių, kurioms vadovavo prestižiniai menininkai, ypač 2006 m. – Charlie Hadeno ir Carlos Bley orkestre „Liberation Music Orchestra“. Kiti žymūs pavyzdžiai – jos darbas duetuose su Vincent’u Ségalu ir Lioneliu Suarezu, jos trio, suformuotas kartu su vokiečių muzikantais Sebastien Sternal ir Jonas Burgwinkel, taip pat kaip Lionelio Suarezo trio narė „Quarteto Gardel“ su Vincentu Segalu ir Minino Garay. Visuose šiuose ansambliuose, kaip ir savo grupėse, Airelle Besson išsiskiria gebėjimu daug pasakyti keliomis natomis. Jos grojime lengvumas ir subtilumas dominuoja virš klasikinio griežtumo ir virtuoziškumo. Jos stilius, kuris įkūnija preciziškumą ir aiškumą, yra vienas geriausių prancūzų džiazo stilių.

Airelle Besson koncerte VILNIUS MAMA JAZZ festivalyje pasirodys su vokaliste Lynn Cassier, klavišininku Benjamin‘u Moussay bei perkusininku Fabrice‘u Moreau.