Tai Eglės Kižaitės režisuojamas mono spektaklis apie tiesą ir atvirumą. Leisti sau ir kitiems jausti jausmus, nebūti abejingiems vieni kitiems – neslėpti dramblių kambariuose, pamatyti juos ir įvardinti. Jausmai mus daro išskirtinius ir laisvus, bandydami juos užspausti užsidarome kambaryje su drambliu ir bandome įsivaizduoti, kad jo čia nėra. Bet dramblys lieka kambaryje net jei užsimerkiame ir kartojame, kad jo čia nėra. O jo atsikratyti – ne taip lengva.
Dovilės Zavedskaitės parašyta pjesė buvo puikiai įvertinta Niurnbergo nacionalinio teatro organizuojamame šiuolaikinės dramaturgijos konkurse „Talking about borders“ (liet. „Kalbėjimas apie sienas“ ). Tai kūrinys, atskleidžiantis šeimos portretą, lydimą netekties, savižudybės ir depresijos, tačiau visą tamsą ir dramą atsveria humoras ir ironija. Šioje šeimos istorijoje režisierės E. Kižaitės didžiausią dėmesį patraukė beveik kiekvienoje scenoje dalyvaujantis Berniukas – maždaug aštuonerių metų vaikas, lankantis antrą klasę. Tai vaikas, kuris atsiduria ypač skaudžioje situacijoje, kurios jam niekas negeba paaiškinti. Būtent tas negebėjimas kalbėti su vaiku, negebėjimas reikšti emocijų, empatijos trūkumas yra tai kas įkvepė režisierę ir aktorių Mantą Bendžių imtis šios medžiagos ir sukurti spektaklį, kurio centre būtų būtent Berniukas. Spektaklyje sutinkame jau suaugusį Berniuką, praėjus daugiau nei dešimčiai metų po netekties, tačiau vis dar išgyvenantį tų dienų įvykius. Visa istorija jį persekioja kaip dramblys apie kurio buvimą jis pats nesupranta.
Spektaklio metu išvysite portretą žmogaus, kuris išgyveno tokius stiprius įvykius savo vaikystėje, to kuris staiga neteko visko pats to nesuprasdamas. Vaikystės patirtys keliauja kartu su mumis ir turi didžiulės įtakos suaugus. Labai dažnai norint suprasti save ir kylančius sunkumus, privalome atsigręžti į savo vaikystę. Net ir po dešimties metų klausimas – „O kur mama?“ Berniukui spaudžia gerklę, ir kiekvieną kartą senieji namai – mamos butas – gražina visus prisiminimus. Dabar – praėjus tiek laiko jis gerai žino, kas įvyko, žino, kad mamos nėra ir kodėl, tačiau vis dar ruošiasi priimti ir suprasti, išgyventi tiesą. Tą tiesą, kurios aplinkiniai nesugebėjo įvardinti jam būnant mažam. Suaugusiųjų baimė įkalino Berniuką, daro nelaimingu, negebančiu susitvarkyti su savo jausmais ir galbūt artėjančiu prie tokios pat pabaigos kaip ir mama…
Tu pirk dramblį. Nenori? Visi sako, kad nenori, bet tu pirk dramblį. Nereikia? Visi sako, kad nereikia, bet tu pirk dramblį.
