Ramaus būdo, nepriekaištingos reputacijos mergina – Katarina Blum – dirba namų tvarkytoja pasiturinčių miestiečių namuose. Vieną vakarą, gavusi bičiulės kvietimą, Katarina nuvyksta į vakarėlį, kuriame susipažįsta su simpatišku vaikinu ir praleidžia su juo naktį. Ryte nubudusi vaikino neberanda, o į jos butą įsiveržusi policija Katariną suima kaip teroristinės grupuotės, su kuria siejamas vaikinas, bendrininkę. Katarinos vardas iškart atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Policija kruopščiai narsto įtariamosios gyvenimą: jos užrašų knygutes, taupomosios kasos sąskaitų išrašus, pajamas, išlaidas, asmeninius laiškus, automobilio kilometražą. Spaudoje pasirodo skambios antraštės, o Katariną pažinoję žmonės pirmiausia skuba gelbėti savo reputaciją. Paradoksalu, bet šiame „tiesos ieškojimo“ procese niekam nerūpi tikroji tiesa – išimtys čia pateikiamos kaip taisyklės, abejonės – kaip kaltinimai, bereikšmės frazės perrašomos pakeičiant sakinių struktūrą, kablelių ir žodžių vietą. Taip iš musės padaromas dramblys.
Režisierius Agnius Jankevičius Katarinos Blum istoriją pasakoja, pasitelkdamas populiarių TV muzikinių pokalbių šou formatą. Spektaklio turinys publikai pateikiamas tarsi tai būtų dinamiškas, humoristinis, šmaikščių interviu ir gyvai atliekamų muzikinių numerių prismaigstytas „Vėlyvo vakaro šou“. Šis spektaklis, kurio žanras žaismingai apibūdinamas kaip muzikinė-kriminalinė byla, yra tarsi lengva miuziklo parodija, kurioje netrūksta humoro, ironijos ir kritiško žvilgsnio į šių dienų visuomenę. Gyvai atliekama muzika ir dainomis pripildytas pastatymas atveria daugeliui mūsų mažai pažįstamus sensacingų istorijų „darymo“ užkulisius, kuriuose eiliniai gyvenimai lengvabūdiškai paverčiami intriguojančiais šou.
Katarinos Blum istorija, rodos, parašyta šiomis dienomis, tačiau Nobelio premijos laureato Heinricho Böllio romanas, pagal kurį sukurtas spektaklis, pasirodė prieš 50 metų. Dar ir šiandien aktualumu pribloškiantis pasakojimas buvo kuriamas realių įvykių pagrindu ir vos pasirodęs sulaukė didelio politinio rezonanso Vokietijoje. Tuo metu neatsakingų, besivaikančių sensacijų žurnalistų pagalba bendradarbiavimu su kairiųjų pažiūrų ekstremistais buvo apkaltinta daug Vakarų Vokietijos piliečių. Nors beveik visi spaudos išviešinti įtarimai nepasitvirtino, tačiau kai kuriems iš apkaltintųjų buvo negrįžtamai sugadinta reputacija, psichinė ir fizinė sveikata. H.Böllis gerai pažinojo „nešvarių“ žaidimų užkulisius ir šią savo patirtį suguldė į apysaką apie eilinę merginą Katariną Blum.
Spektaklis „Prarasta Katarinos Blum garbė“ kalba apie kiekvieno mūsų asmeninio saugumo pažeidžiamumą, greitai tirpstančią ribą tarp privatumo ir viešumo, apie atsitiktinių aplinkybių ir medijų poveikį, apie nesibaigiančias manipuliacijas, variacijas, interpretacijas, veidmainystes ir melagystes, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną.
