Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia žiūrovus į šiuolaikinio vokiečių režisieriaus Christiano Weise’ės (g. 1973) premjerinį spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal vintažinę amerikiečių dramaturgo Tennessee Williamso pjesę, už kurią autorius įvertintas prestižine Pulicerio premija. Tai vienas garsiausių T. Williamso kūrinių, atskleidžiančių artimų santykių troškimą ir aistrų kančias. Pagal šią pjesę sukurtas kino filmas, pjesė ne kartą statyta ir Lietuvos teatrų scenose. Visgi šįkart ši klasikinė pjesė teatro scenoje atgims naujai, netikėtai, mat ją Vilniaus mažojo teatro scenoje atgaivins savitu braižu bei stiliumi išsiskiriantis rež. Ch. Weise’ė. Daugelyje jo spektaklių istorijos konstruojamos pasitelkiant tarsi „išvirkščią“, daugiasluoksnį, absurdišką, ironišką, komišką pasakojimo būdą. Spektaklių personažai ryškūs, įdomūs, saviti, režisūrinė kalba neįprasta, tačiau pasakojimui atskleisti naudojama, regis, visiškai natūraliai. Tai savaime sukuria tapybišką, ekstravagantiškai keistą atmosferą, kurioje plėtojama visa istorija.

 

Pjesėje pasakojama istorija apie tai, kaip JAV pietuose gyvenantis plantacijos savininkas Tėtušis su visa šeima švenčia savo gimtadienį. Tėtušis mirtinai serga, bet to dar nežino. Todėl tarp jo palikuonių prasideda kova dėl palikimo. Kol sūnus Guperis, jo žmona Mėjė ir išlepinti vaikai prieš Tėtušį vaidina laimingą šeimą, Megė bando įtikinti savo alkoholiką vyrą Briką dalyvauti grumtynėse dėl Tėtušio aukso puodų. Tačiau Brikas iš šių varžybų jau pasitraukė. Ne tik dėl to, kad po traumos jam teko atsisakyti futbolininko karjeros, bet ir tam, kad nuslėptų savo meilę buvusiam komandos draugui Kapitonui ir šeimos bei visuomenės akyse neatrodytų esąs „pedikas“. Tačiau Megė yra atkaklioji „katė ant įkaitusio skardinio stogo“, vėliau ryžtingai žengianti į nežinią – ji pažada pagimdyti Briko vaiką, Tėtušiui ir visai šeimai nėštumą pateikdama kaip faktą.

 

Šią 1955 m. parašytą ir 1974 m. atnaujintą pjesę (būtent šią pasirinko režisierius), kurios kino versija pelnė „Oskarą“, Ch. Weise’ė pasakoja kaip šiurpią istoriją. Prisidengiant giminystės ryšiais ir tariamu rūpesčiu artimaisias, vyksta negailestinga kova dėl sunkiai uždirbto turto. Čia nepageidaujami jokie pašaliniai. Tas, kuris kaip Brikas išklysta iš nustatytų vėžių, grąžinamas atgal. Nemaloni tiesa užglaistoma.

 

Ch. Weise’ė, patyręs buržuazinės gyvensenos tyrinėtojas, T. Williamso pasaulėžiūroje atranda kandaus humoro ir sukuria pasaulėvaizdį, kuriame gražiausiai atsiskleidžia veikėjų ketinimai ir motyvai.

 

Amerikiečių rašytojas Tenesis Viljamsas (Tennessee Williams, tikrasis vardas – Thomas Lanier Williams, 1911–1983) šiandien laikomas vienu iš trijų įtakingiausių XX a. dramaturgų, kartu su amžininkais Eugene’u O’Neillu ir Arthuru Milleriu 5 ir 6 dešimtmečiais išlaikiusių aukštą amerikiečių teatro lygį. Kritikai T. Williamso kūrinius vadina „poetiniu realizmu“, jų psichologiniuose kloduose pasireiškia žmonių netobulumas ir silpnybės juos pavergusio gyvenimo akivaizdoje. Autoriaus kūrybinis palikimas – 30 pjesių, daugybė apsakymų, poemų ir novelių, kurios, kartu su įspūdinga rašytojo biografija, išlieka daugelio literatūros istorikų tyrinėjimų objektu.

 

T. Williamsas apie savo pjeses: „Tai riksmas, beveik klyksmas, poreikis visuotinės, giliai žmogiškos pastangos pažinti save ir kitus daug geriau – tiek, kad pripažintum, jog nė vienas žmogus nėra privilegijuotas žinoti, kas teisinga ir kas dora, labiau nei kitas, žinantis, kas yra veidmainystė ir kas yra blogis, ir taip toliau. Jeigu žmonės – rasės ir tautos – pradėtų nuo šios sau pripažintos tiesos, tada, tikiu, pasaulis atsitrauktų nuo šio išsigimimo, kurį aš nesąmoningai pasirinkau kaip esminę, alegorišką visų savo pjesių temą.

*

„CAT ON A HOT TIN ROOF is presented by special arrangement with The University of the South, Sewanee, Tennessee.“;