Naujasis teatras pristato – 2 baigtinių dalių dokumentinį spektakliį  apie Oskarą Milašių „Kanarėlės pranašystė“. Spektaklyje atskleidžiami skirtingi poeto, diplomato, mistiko O. Milašiaus gyvenimo bei kūrybos etapai.

1 dalis „Septynios vienatvės“. Čia Jūs turėsite galimybę susipažinti su poeto seneliais, tėvais ir jo gyvenimu iki 33 metų. Oskaras Vladislovas Liubič-Miloš-Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz) gimė ir augo Čerėjos dvare. Vietovė po LDK padalijimo tarp Rusijos ir Prūsijos priklausė Rusijos imperijai (Mogiliovo gubernija). Dabar – Baltarusija (Vitebsko sritis). Poeto vaikystė ir jaunystė buvo sudėtinga: kilęs iš senos LDK bajorų giminės, bet vaikystėje nesulaukęs meilės, švelnumo jis liko vienišas visą gyvenimą. XIX a. pab. Paryžiaus bohema ir XX a. pradžios carinės Rusijos provincijos kasdienybė – visa tai formavo jaunojo poeto asmenybę, jo santykius su žmonėmis, kūrybinius bei dvasinius ieškojimus. Savaime suprantama, galėsite mėgautis Oskaro eilėmis prancūzų ir lietuvių kalbomis. Pirmasis poezijos rinkinys „Le Poeme des Decadences“ („Nuopuolių poema“, 1894 m.) kupinas skausmingų emocijų ir nusivylimo gyvenimu simbolių, persmelktų cinizmo ir mirties šauksmo. Antrajame –  „Les Sept Solitudes“ („Septynios vienatvės“, 1906 m.) poetas dar labiau pagilina skaudžią mintį apie savo vienišumą. Rinkinyje tilpo viso pasaulio liūdesys dėl prarastos vaikystės, tikrų namų ilgesio, prasmės paieškų ir neviltingo beprasmybės, būties tuštumos pojūčio. Ir kaipgi be meilės? Bus ir ji...  Kaip Milašius atrado Dievą, išauklėtas ateistine dvasia?.. Koks įvykis nulėmė didžiojo poeto troškimą atrakinti paslaptis ir išgirsti kanarėlių vėlių šnabždesį?.. Tuo metu vyksta pirmasis pasaulinis karas, Oskaras toliau kuria eiles, parašo tris misterijas. „Tai tikrai nepaprastas grožis, - manau, kad galėsiu numirti ramus. Rašau dieną ir naktį, iki penktos ar šeštos valandos ryto, o vidurdienį vėl sėdu prie rašomojo stalo. Nebevalgau ir nebemiegu. P. S. Jūs žinote, reikia dirbti.“ Visa tai ir dar daugiau Jūs, brangūs žiūrovai, atėję pamatysite.

2 dalis „Ma Lituanie“. „Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus. / Aš trokštu jums atskleisti ją. / Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį…“ Šie prancūziškai rašiusio lietuvių poeto Oskaro Milašiaus žodžiai lyg magiškas užkalbėjimas pakeri, užvaldo vaizduotę ir įsimena ilgam. Milašius, nors ir išauklėtas lenkiška dvasia, lemtingu Lietuvos tautai metu save laikė lietuviu ir tokiu save viešai ir visur vadino. Jis sakė: ,,Aš, prancūzų poetas, klaidingai ar teisingai laikomas avangardistų sambūrių pagarboje, <…> tikėjausi atliksiąs naudingesnį darbą, pasilikdamas po kukliu lietuviškuoju kryžiumi”. Šioje dalyje atskleidžiami Oskaro Milašiaus darbai nuveikti Lietuvos labui.  Milašius buvo paukščių žmogus, sparnuočiai jo nebijojo ir lesdavo tiesiai iš rankų.. Regis, savyje jis jautė pašaukimą gelbėti nuo pražūties ne tik paukščius, bet ir visą žmoniją.. Oskaras buvo filosofas, metafizikas, stebinęs ir savo pranašysčių tikslumu. Šioje dalyje atsiskleis poeto mistinė dvasia.