Didysis kelias
Didysis kelias
Spektaklis
Kitas seansas: ant, 20 gru 2022, 19:00
Organizatorius:Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Kaina:10.80 €
Pagrindiniuose vaidmenyse
Kūrėjai
Dramaturgas
August Strindberg ✝Vertėjas raštu
Zita MažeikaitėTeatro režisierius
Jonas VaitkusKompozitorius
Aleksandr ShymkoAudiovizualinio meno kūrėjas
Algimantas MikutėnasŠviesos dailininkas
Vilius VilutisRežisieriaus asistentas
Regina GaruolytėProdiuseris
Kamile ŽičkytėAktoriai
Jėgeris
Vytautas RumšasMoteris
Rimantė ValiukaitėAtsiskyrėlis
Remigijus BučiusKeliautojas
Saulius Balandis„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas
Šarūnas Puidokas„Ievos“ malūno malūnininkas
Džiugas Siaurusaitis„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas
Juozas Ališauskas„Adomo“ malūno malūnininko žmona
Ramunė Skardžiūnaitė„Ievos“ malūno malūnininko žmona
Jurga KalvaitytėMokytojas
Arūnas SakalauskasKalvis
Vytautas AnužisKalvio žmona
Gabrielė Labanauskaitė DienaRylininkas
Gediminas SederevičiusFotografas
Mantas BarvičiusEufrosinė; Paaukoto vaiko balsas
Dalia MichelevičiūtėGothardas
Arūnas VozbutasKlara
Jolanta DapkūnaitėJaponas
Salvijus Trepulis„Asilų“ ir „Melagių“ kaimų liaudis; Šventnamio giedotojų septetas
Juozas AlišauskasDiana Anevičiūtė VališaitienėNeringa BulotaitėMantas BarvičiusJurga KalvaitytėGabrielė Labanauskaitė DienaRasa RapalytėArūnas VozbutasAivaras MiciusRenginio aprašymas
„Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.
Režisierius Jonas Vaitkus sako: „Ši priešmirtinė dramaturgo pjesė – kelionės drama su septyniomis stotimis. Tai visos jo kūrybos atspindys – nuo glaustos atžarios prozos iki kontrastingų šuolių link simbolizmo ir metaforų su lyčių priešprieša ir seksualiniais nuokrypiais. Neritminga poezija, kalbanti apie vidinę emocinę mąstančio žmogaus būseną, nedramatizuojant ir nesureikšminant mirtingojo likimo, nebijant panirti į realizmo ir natūralizmo dvoką ir vėl pratrūkti satyriniu ironišku požiūriu į Dausų, Žemės ir Žmogaus neišsprendžiamus reikalus, nebijant pripažinti savo ribotumo. Juk esi pasmerktas mirčiai, dėl to išgyveni kasdienį sielvartą ir kančią dieviškosios amžinybės akivaizdoje. Bet nelaikai to bausme ar totaliniu blogiu, prieš kurį reikia sukilti ar mestis į pražūtingus ateistinius ar kitokius kraštutinumus, nors buvo ir yra daug tokių, kurie patys žuvo ir milijonus pražudė. Tiesiog priimi tai kaip nepakeičiamos, neišvengiamos duotybės tragediją, kaip privalomą mokestį už suteiktą malonę egzistuoti, už suteiktą amžinybės neįkainojamą dovaną būti sąmoningai veikiančiu žmogumi šioje tragedijoje, kuri saugoja, gydo ir skaidrina sielą.
Aš nesistebiu, kodėl ši pjesė Lietuvoje nežinoma, Rusijoje neišversta. Ji labai retai statoma netgi Augusto Strindbergo tėvynėje.
„Didysis kelias“ be skrupulų apnuogina žmogų kaip tokį, žmogų iš bet kurio krašto, bet kokios tautybės, lyties, spalvos ar dar ko nors. Žmogų, pažeidžiamą amžinybės akivaizdoje.
Augustas Strindbergas laiku ateina į Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę ir pačiu laiku pas Lietuvos žmones, besiruošiančius kurti gerovės valstybę.“