Pickvibe
Image
photo_page_1_94974985
photo_small_1_12041197
photo_small_1_14717978
photo_small_1_24133136
photo_small_1_26069464
photo_small_1_27513910
photo_small_1_27781637
photo_small_1_29639461
photo_small_1_33847487
photo_small_1_35146696
photo_small_1_36500277
photo_small_1_38251369
photo_small_1_38264838
photo_small_1_39713733
photo_small_1_44002702
photo_small_1_50206019
photo_small_1_58964199
photo_small_1_59886556
photo_small_1_59886736

Didysis kelias

Didysis kelias

Spektaklis

Kitas seansas: ant, 20 gru 2022, 19:00

Kaina:10.80 €

Pagrindiniuose vaidmenyse

Kūrėjai

Vertėjas raštu

Zita Mažeikaitė

Teatro režisierius

Jonas Vaitkus

Kompozitorius

Aleksandr Shymko

Audiovizualinio meno kūrėjas

Algimantas Mikutėnas

Šviesos dailininkas

Vilius Vilutis

Režisieriaus asistentas

Regina Garuolytė

Aktoriai

Atsiskyrėlis

Remigijus Bučius

Keliautojas

Saulius Balandis

„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas

Šarūnas Puidokas

„Ievos“ malūno malūnininkas

Džiugas Siaurusaitis

„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas

Juozas Ališauskas

„Adomo“ malūno malūnininko žmona

Ramunė Skardžiūnaitė

„Ievos“ malūno malūnininko žmona

Jurga Kalvaitytė

Eufrosinė; Paaukoto vaiko balsas

Dalia Michelevičiūtė

Renginio aprašymas

 „Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.

Režisierius Jonas Vaitkus sako: „Ši priešmirtinė dramaturgo pjesė – kelionės drama su septyniomis stotimis. Tai visos jo kūrybos atspindys – nuo glaustos atžarios prozos iki kontrastingų šuolių link simbolizmo ir metaforų su lyčių priešprieša ir seksualiniais nuokrypiais. Neritminga poezija, kalbanti apie vidinę emocinę mąstančio žmogaus būseną, nedramatizuojant ir nesureikšminant mirtingojo likimo, nebijant panirti į realizmo ir natūralizmo dvoką ir vėl pratrūkti satyriniu ironišku požiūriu į Dausų, Žemės ir Žmogaus neišsprendžiamus reikalus, nebijant pripažinti savo ribotumo. Juk esi pasmerktas mirčiai, dėl to išgyveni kasdienį sielvartą ir kančią dieviškosios amžinybės akivaizdoje. Bet nelaikai to bausme ar totaliniu blogiu, prieš kurį reikia sukilti ar mestis į pražūtingus ateistinius ar kitokius kraštutinumus, nors buvo ir yra daug tokių, kurie patys žuvo ir milijonus pražudė. Tiesiog priimi tai kaip nepakeičiamos, neišvengiamos duotybės tragediją, kaip privalomą mokestį už suteiktą malonę egzistuoti, už suteiktą amžinybės neįkainojamą dovaną būti sąmoningai veikiančiu žmogumi šioje tragedijoje, kuri saugoja, gydo ir skaidrina sielą.

Aš nesistebiu, kodėl ši pjesė Lietuvoje nežinoma, Rusijoje neišversta. Ji labai retai statoma netgi Augusto Strindbergo tėvynėje.


„Didysis kelias“ be skrupulų apnuogina žmogų kaip tokį, žmogų iš bet kurio krašto, bet kokios tautybės, lyties, spalvos ar dar ko nors. Žmogų, pažeidžiamą amžinybės akivaizdoje.


Augustas Strindbergas laiku ateina į Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę ir pačiu laiku pas Lietuvos žmones, besiruošiančius kurti gerovės valstybę.“