Panevėžio muzikinis teatras pristato vieną ryškiausių naujojo sezono premjerų – prancūzų kompozitoriaus Franciso Poulenco operą „Žmogaus balsas“. Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau libretą sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose. Išskirtinę galimybę stebėti gilų kūrinį bei neeilinį jo pastatymą turės ir Panevėžys. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, - tvirtina Panevėžio muzikiniame teatre šį kūrinį ruošiantis pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Erki Pehkas.
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena sielvartą, pyktį, pavydą, gęstančias viltis, savižudybės grėsmę.
Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.
Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite.
Panevėžio muzikinio teatro scenoje 45 minutes trunkantį operos spektaklį lietuvių kalba rengia tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dizaineris Madis Nurmsas savo gimtinėje - garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonis Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams. Pasak pastarojo menininko, Panevėžiui pristatomos operos pastatymo idėja yra labia įdomi. Kalėjimą primenantis, klaustrofobija dvelkiantis kambarys, kuriame tik pagrindinė veikėja ir vienintelis jos pašnekovas – telefonas, pabrėžia vienatvės, izoliacijos jausmus. Tačiau viską stebint kyla mintys: ar tai tikras kalėjimas, ar tiesiog dvasinė nelaisvė. “J. Cocteau ir F. Pulencas pateikė nuostabų galvosūkį, o mūsų užduotis – rasti vilties blyksnį niūrioje Elle istorijoje”, - priduria A.Kulaginas.
Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau Panevėžio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru.
Muzikinio teatro meno vadovas E.Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.
Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Panevėžyje jam ryžosi vienos perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė. Šios dainininkės laukiamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių scenose, jos yra pelniusios nemažai muzikinių apdovanojimų ir nominacijų.
