„Valdovas“ – tai poetinė drama, žiūrovus nukelianti į senovės laikus, kai valdžios trokštantis ir svetimas žemes užkariavęs, bet vienintelio sūnaus netekęs, valdovas išgyvena vidinę dramą neturėdamas kam po savęs palikti užgrobtų turtų ir valdžios. V. Mykolaitis-Putinas pirmasis lietuvių literatūroje istoriją perteikė per tautinę savimonę. Dramoje „Valdovas“ galima atpažinti save kaip tautą, įžvelgti – be asmenybės tragedijos – ir Lietuvos tapsmą, kovą už laisvę ir atgimimo idėjas. „Valdovas“ – tai legenda apie žmogiškumą, garbės ir laisvės sampratą, o kartu tai ir paskirų herojų kelionė link savosios tiesos. Vieniems, ji – tai besąlygiška ištikimybė savo genčiai ir giminei, antriems – meilė ir kūną užtvindžiusi aistra, o dar kitiems – kerštas, patyrus apgavystę ir pažeminimą.