XX a. Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“.
Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai, auginę gausią šeimą. Vincas buvo vyriausias sūnus. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, baigęs keturias klases 1909 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911 m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį „Šaltinyje“. Vėliau eilėraščius spausdino „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Draugijoje“.
Vincas Mykolaitis-Putinas seminarijoje
Nors kunigų seminariją baigdamas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915 m. buvo įšventintas kunigu. Kunigo darbo nedirbo ir 1915–1917 m. toliau studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1917 m. išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“. Gavęs stipendiją studijoms Vakarų Europoje, 1918 m. išvyko į Šveicariją, 1918–1923 m. Fribūro ir Miuncheno universitetuose studijavo filosofiją bei filosofijos ir meno istoriją.
1923–1929 m. Lietuvos universitete dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą, lietuvių literatūros lyrikos raidą ir estetiką. 1928 m. gavo profesoriaus vardą. 1924–1932 m. kultūrinio žurnalo „Židinys“, 1938 m. – žurnalo „Dienovidis“ redaktorius. 1933–1937 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
1927 m. išleistas jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė rašyti romaną „Altorių šešėly“. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Po metų išleido dar vieną svarbų poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkeliai“.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1954 m. Vilniaus universiteto profesorius. Naujųjų 1941-ųjų metų proga jis rašė: „Linkiu, kad 1941 m. kultūrinį Lietuvos gyvenimą atgaivintų išmintingos Stalino konstitucijos dvasia ir kad jos nuostatomis būtų tvarkomi visi mūsų respublikos reikalai“. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai į Vakarus nepabėgo. 1945–1946 m. Lietuvių literatūros instituto direktorius. Nuo 1941 m. LSSR mokslų akademijos akademikas.
Tuo laikotarpiu parašė pirmąsias romano „Sukilėliai“ dalis (liko nepabaigta), vėl pradėjo kurti poeziją. Išvertė užsienio rašytojų ir poetų kūrinių. Mirė 1967 m. netoli Kauno, Kačerginėje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Žmona Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė palaidota Biržų rajone, kapinėse prie Deikiškių koplyčios.
