ŠIAULIŲ MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS 

Meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis

I d.

Vilhelmas Čepinskis – siuita „Infinitum“ violončelei ir kameriniam orkestrui

II d.

Ludwig van Beethoven – Simfonija Nr. 5 c-moll, op. 67, „Likimo simfonija“ 

Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“, 2024 m. pabaigoje atšventęs savo veiklos 35-metį, šiais metais išauga į Šiaulių miesto simfoninį orkestrą ir debiutuoja Kauno filharmonijos scenoje. Klausytojams kolektyvas, vadovaujamas smuiko virtuozo Vilhelmo Čepinskio, kartu su žinomu violončelininku, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovu Mindaugu Bačkumi dovanos įspūdingą koncertą, reprezentuojantį orkestro virsmą ir užtikrintą žingsnį pirmyn.

Vakarą pradės paties V. Čepinskio kurta 4 dalių siuita violončelei ir orkestrui „Infinitum“, dedikuota koncerto solistui M. Bačkui. Siuitos pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia begalybę. „Viskas, kas baisu, vis tolsta ir tolsta, tu vis kyli ir kyli. Pagaliau atsirandi tame taške, kai ateina laikas priesaikai ir susitaikymui...“ – apie koncerte skambėsiantį savo kūrinį sako smuikininkas, dirigentas V. Čepinskis.

Antrojoje koncerto dalyje orkestras atliks vokiečių muzikos genijaus L. van Beethoveno Penktąją simfoniją – vieną žymiausių klasikos kūrinių visame pasaulyje. „Taip likimas beldžiasi į duris“, – apie simfonijoje besikartojantį motyvą, kritikų dar vadinamą „žymiausiomis keturiomis natomis Vakarų muzikos istorijoje“ buvo rašęs L. van Beethovenas. Dėl šių kompozitoriaus žodžių po jo mirties kūrinys gavo „Likimo simfonijos“ pavadinimą. L. van Beethoveno amžininkas Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmannas rašė: „Ši nuostabi kompozicija vis kopia ir kopia į viršukalnę, vesdama klausytoją į dvasinį Begalybės pasaulį. Kiekvieno klausytojo siela paliečiama šios muzikos kuriamos dvasinės tikrovės, kurioje sielvartas ir džiaugsmas įgauna muzikos formą.“

 Šiaulių kamerinis orkestras buvo įkurtas 1989 m. Šiaulių konservatorijos (dabartinės Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos) direktoriaus, Šiaulių miesto garbės piliečio Jono Lamausko iniciatyva. Chronologiškai jis yra atsiradęs trečias Lietuvoje – po Lietuvos kamerinio (1960) ir Kauno kamerinio (1970) orkestrų. Orkestro repertuare vyrauja baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai. Nevengiama ir naujausiųjų laikų muzikos: nuo A. Piazzollos iki A. Pärto. Orkestras pirmasis atliko šiauliečių A. Bružo, J. Kebliko kūrinius. Jis neretai pasirodo kartu su Šiaulių bigbendu ir sudaro vienintelį Lietuvoje simfodžiazo orkestrą. Prie orkestro dirigento pulto yra stovėję žymiausi Lietuvos dirigentai: J. Domarkas, S. Sondeckis, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, V. Viržonis, latvis J. Resnis, vokietis G. Maisas. Orkestras bendradarbiauja su Lietuvos chorais, lietuvių ir užsienio iškiliais solistais: vokalistais – G. Skėryte, A. Krikščiūnaite, E. Kaniava, A. Janutu, L. Gubaidulina, R. Vaicekauskaite, V. Miškūnaite, perkusininku P. Giunteriu, arfininke J. Daunyte ir kt. Glaudūs ryšiai orkestrą sieja ir su Vokietijos menininkais: pasaulinio masto violončelininku D. Geringu, pianiste I. Gabbe, pianistu ir dirigentu L. Dorfmanu. Kolektyvas koncertuoja Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose, yra gastroliavęs Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Švedijoje, kviečiamas pasirodyti ir Lietuvos festivaliuose. Nuo 2019 m. ir iki šiol Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas – garsus smuikininkas V. Čepinskis. 2021 m. Šiaulių kamerinis orkestras jo iniciatyva pakeitė savo pavadinimą į „Camerata Solaris“, o nuo 2025 m., pasipildęs naujais nariais, tampa Šiaulių miesto simfoniniu orkestru.