Kas gali pasakyti, koks bus ateities pasaulis, kuriame gyvens vaikai, kokie įgūdžiai pravers jiems užaugus? Spektaklio kūrėjai Hanso Kristiano Anderseno pasaką apie Bjaurųjį ančiuką iš XIX amžiaus kaimo kiemo perkėlė į technologiškai pažengusią ateities mokyklą. Šis spektaklis galėtų padėti suaugusiems ir vaikams nuoširdžiai pasikalbėti apie internetines pramogas, santykius su klasės draugais bei jausmus, kurie užklumpa šiapus ekrano, kai suaugusiųjų nėra šalia.
Spektaklio veiksmas vyksta po šimto metų Dykumos šalies miesto požemyje esančioje mokykloje. Klasės vaikų galvas puošia emofiltrai – specialios veidus atkartojančios kaukės su elektroninėmis jungtimis. Jos padeda užtikrinti gerą atmosferą. Dėl to visi čia supermieli, supermalonūs, superšypsosi – atrodo lyg būtų tobula klasė. Kiekvieną kartą, kai kuris nors vaikas pasako kažką pozityvaus prie jo vardo švieslentėje daugėja patiktukų. Tai būsimų influencerių mokykla, kurioje karaliauja patiktukai, pozityvas ir laimė.
Superprofesionalioje mokykloje visi laikosi supertaisyklių. Pirma. Pamokų metu turite klausyti ir žiūrėti. Jeigu norite ką nors pasakyti, turite pakelti ranką. Antra. Turite palaikyti gerą nuotaiką, blogoms emocijoms čia ne vieta. Trečia. Jeigu praradote dėmesį, turite nusišypsoti ir klausytis toliau. Ketvirta. Jeigu pastebite, kad kažkur esate silpnas, turite išmokti šito vengti. Penkta. Turite priimti iššūkius plačiai šypsodamiesi. Šešta. Turite priimti kitus tokius, kokie jie iš tikrųjų yra – be galo laimingi. Septinta. Savo pozityvu turite užkrėsti kitus.
Bet klasės naujokui Salviui, atvykusiam iš tolimos Pievų šalies, šios taisyklės anaiptol neatrodo tobulos. Ar jam pavyks tuo įtikinti ir kitus?