Pickvibe
Image
Hamletas_perziura_20151217_0154-e1484527442249
Hamletas_perziura_20151217_0373
Hamletas_perziura_20151217_0585
Hamletas_perziura_20151217_0674
Hamletas_perziura_20151217_0388-e1463746777245
Hamletas_perziura_20151217_0508
Hamletas_perziura_20151217_0543
Hamletas_perziura_20151217_0566
Hamletas_perziura_20151217_0785
Hamletas_perziura_20151217_0804
Hamletas_perziura_20151217_0840
Hamletas_perziura_20151217_0875
Hamletas_spaudos_20151214_0002
Hamletas_spaudos_20151214_0028
Hamletas_spaudos_20151214_0039
Hamletas_spaudos_20151214_0064
Hamletas_spaudos_20151214_0094
Hamletas_perziura_20151217_0884

Hamletas

Hamletas

Spektaklis

Kūrėjai

Teatro režisierius

Vidas Bareikis

Dailininkas scenografas

Paulė Bocullaitė

Kompozitorius

Marius Stavaris

Aktoriai

Hamletas, Fortinbrasas

Vainius Sodeika

Šmėkla, Karalius Klaudijus, Karalienė Gertrūda

Dainius Svobonas

Polonijus, Osrikas

Liubomiras Laucevičius

Laertas, Reinaldas

Saulius Čiučelis

Aktorius 1, Bernardas, Duobkasys 1

Tomas Erbrėderis

Marcelas, Rozenkrancas, Duobkasys 2

Gytis Laskovas

Franciskas, Gildensternas

Andrius GaučasGintautas Bejeris

Būgnininkas

Mantas Klimas

Renginio aprašymas

 
Daugybė režisierių kūrė Hamleto portretą, tad ne veltui ši pjesė yra tapusi teatro sinonimu. Kiekviena karta turi savo atsakymą į būties klausimą. Tiek Hamletui, tiek jo bendraamžiams – režisieriui Vidui Bareikiui ir aktoriui Vainiui Sodeikai (Hamletas), teatras ir scena yra vietos ieškoti to, kas yra „ne melas“, su jaunatviška viltimi rasti bent trupinėlį to, kas yra tiesa.

Hamleto asmenybė Vido Bareikio spektaklyje – tikrai ne romantiškas herojus, turbūt ir ne idealistas, o žmogus tikrąja to žodžio prasme. Jis ieško tiesos ir jo jausmai nėra iš pasakų pasaulio – tiek meilė, tiek karštligiškas kerštas, tiek gedulas, tiek nirštas, tiek neviltis – sukuria tai, ką galim vadinti tikru žmogumi, su visomis jo spalvomis ir atspalviais. Turbūt tai ir yra tai, kas jau daugiau nei keturis šimtus metų šią pjesę išlaiko aktualia.

Šis spektaklis – V. Bareikio pamėgto „teatro teatre“ principo tąsa. Teatras veikia kaip veidrodis – versdamas įsižiūrėti jis atskleidžia tai, kas dažnai lieka šešėlyje: paties aktoriaus misiją, jo asmenybės dualumą, būtį ir buvimą teatre ir už jo ribų. Hamletas žvelgia į teatrą kaip į paskutinę tiesos instanciją sakydamas:

„Aš girdėjau,

Kad nusikaltėliams vaidybos menas

Taip baisiai kartais sukrečia jausmus,

Jog neiškentę, vietoje, čia pat,

Jie pripažįsta savo juodus darbus.“

(Ištrauka iš pjesės)

Turėdamas panašių vilčių į teatrą, kaip ir Hamletas, Vidas Bareikis stato šią pjesę. Jo teatro sąvoka – nemoralizuojantis veidrodis publikai. Teatras Hamletui, panašiai kaip ir V.Bareikiui, yra vienintelė vieta, kurioje užsidėjęs bepročio kaukę, jis gali perskrosti dabartį ir su humoru bei elegantiška ironija parodyti nuogą ir begėdišką pasaulio realybę. Šiame pastatyme legendinė tragedija neapseina be geros porcijos juoko pro ašaras, nes tik su humoru žiūrint į savo likimą (Fortūną), įmanoma pamatyti tikrą Hamleto būties tragiškumą bei universalumą.

Hamletas klausia: kodėl mes pasiduodame aplinkai? Ar mūsų gyvenimai gali tapti mažiau primityvūs? Kas yra pareiga? Kodėl retas peržengiame savo ribotumą? Tai tik keli klausimai, į kuriuos  V. Bareikis ir  NKDT aktoriai įnirtingai ieško atsakymų.