Šiam teatrui teko garbinga misija pradėti profesionalaus teatro gyvavimą. Jį lydėjo pavadinimų kaita: 1920 m. gruodžio 19 d. H. Sudermann „Joninių“ premjera pradėjęs veiklą kaip Dramos vaidykla, vėliau sparnus kėlė kaip Valstybės teatras (1925). Sudėtingais vokiečių okupacijos metais vadinosi Didžiuoju teatru, vienu metu netgi buvo tituluojamas Kauno valstybiniu muzikiniu dramos teatru (1950). Susigyveno su valstybino akademinio dramos teatro vardu, kol 2012 m. buvo suteiktas dvyliktas pavadinimas ir dabartinis nacionalinio teatro statusas.
Teatras savo dabartiniuose namuose įsikūrė 1959 m. Pirmąją dramą suvaidinus Miesto teatre, dabartiniame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, po kelis dešimtmečius trukusio dalinimosi scena su operos ir baleto broliais, pavyko įsikurti tarpukario kino teatro „Metropolitain“ (1928) pastate. Matęs ne vieną pastato rekonstrukciją, savo dabartinį veidą įgavo 2016 m. Net ir aprūpintas pačiomis moderniausiomis technologijomis, neprarado tarpukario laikmečio dvasios ir unikalaus Art Deco stiliaus.
Čia gimė tarpukariu išsiskleidusi nacionalinė dramaturgija, subrendo scenografijos menas, teatro režisierių ir kompozitorių kartos. Per daugiau nei 100 metų teatro kūrybinį turtą puoselėjo keli šimtai aktorių – asmenybės, kuriančios visos Lietuvos teatro istoriją.
Teatras, kurio kilmė įtvirtino tuometinės jaunos Lietuvos valstybės politinio išprusimo pavyzdį, nenuilstamai kalbėjo apie laisvę, o jos netekus, vyko tylioji mūsų rezistencija, regėjo atsikuriančios valstybės aušrą, išjautė 30 naujos nepriklausomybės metų.
Daugiau nei 100 metų trunkančią istoriją galima patirti ir šiandien – pasivaikščioti Teatro šimtmečiui sukurta galerija. Ji prasideda nuo fasado ir veda link arkos į vidinius teatro kiemelius. Nepažintos, nepatirtos teatro kiemo erdvės – tarsi teatro užkulisiai. Jos kviečia ne tik pamatyti, bet ir patiems pajausti teatro istorijos bei kūrybos dvasią. Arba apsilankyti gausiame teatro archyve ir susipažinti su daugiau nei 600 spektaklių.
