Aš nelinkiu jums nieko blogo ir neturiu su jumis nieko bendro. Nie­ko. Tad padarome šitaip:  kiek­vienas eina į savo kampą. Jūs čia, jūs čia, aš ten. Ir tylim. Nė žodžio, juk nėra sunku, ar ne? Kiek­vienam per akis savo rūpesčių. Man rodos, išbūčiau de­šimt tūkstančių metų nekalbėdamas.

                         
Spektaklyje į aistros trikampį nukeliami trys žmonės– dvi moterys ir vienas vyras, kuriuos
slegia tirštos praeities nuodėmės.

Kūrinyje žmogaus žavesys ir gyvybingumas paradoksaliai išlenda, net tada, kai jau atrodo nėra kur žemiau pulti. Trijulė susipainioja ,,meilės” trikampyje, kuris skleidžiasi visomis vaivorykštės
spalvomis. 

Pagrindinė dramos mintis formuluojama aforizmu – “Pragaras - tai kiti”.