Berniuko ir Lapės draugystė prasidėjo labai seniai, dar tada, kai Antuanas de Sent Egziuperi pilotavo lėktuvą. Sako, jie tebedraugauja ir šiandien. O gal tai jau visai kitas berniukas ir visai kita Lapė? Galimas daiktas, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia – draugystė, kuri prasideda nuo padovanotos bandelės ir niekada nesibaigia. Svarbiausia drauge suptis parko sūpynėse, klausytis keistų istorijų, gėrėtis Šaltai rūkytos lašišos žvaigždynu ir būti dosnumo vandenyno dalimi. Berniukas Povilas su savo tėvais į Nacionalinį Kauno dramos teatrą atsikraustė iš Evelinos Daciūtės knygos „Laimė yra Lapė“. Jis pasakoja mažiesiems žiūrovams jaukią, šviesiai oranžinę savo draugystės istoriją: kartą Povilas išėjo pirkti bandelių ir pasuko nematytu parko takeliu. Ten, už posūkio, jo laukė kvapą gniaužiantis skrydis sūpynėmis ir ilgauodegė švelniakailė laimė.