Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Tinder Dates“ (režisieriai: Gabrielė Tuminaitė ir Stas Žyrkov (Ukraina), dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė) – tai savotiškas socialinis tyrimas, kuriame dėmesys sutelkiamas į šiuolaikinių jaunų žmonių – vadinamosios millenium kartos – santykių problemas ir vingrybes, konkrečiai – į itin populiarią „Tinder“ pažinčių programėlę kaip reiškinį. Spektaklyje vaidina jaunosios kartos (24–30 m.) aktoriai, kurie įkūnija savo amžiaus personažus. Pagrindinė spektaklio tema, žinoma, yra meilė: kaip ją rasti ir ką mes apskritai vadiname meile šiais laikais; kaip ir kada mylėti, kai visi esame tokie užimti, skubam, lekiam, daugybę laiko skiriame savirealizacijai, karjerai, darbui, o jausmus paliekame nuošalyje, atidėliojam? Keliami klausimai: kodėl susirasti artimą žmogų yra labiau išimtis nei taisyklė? Kodėl jauni žmonės, kurie iš tiesų siekia ir nori to paties, visgi nesusikalba? Kodėl susitikti, būti kartu dažnai sutrukdo baimė? Pasak režisierės G. Tuminaitės, iš esmės spektaklyje atskleidžiama meilės ir didelės baimės sandūra. „Čia labai daug meilės siekiamybės – juk visi norime ir vienadienio flirto, trokštame patikti, būti kompanijoje, kuri mums miela, – iš esmės visi norime hedonistinių dalykų“.

„Mintį ir norą rašyti pjesę apie „Tinder“ pažinčių programėlę puoselėjau jau senokai, tačiau supratau, kad mano vienos patirties yra mažai, reikia į šį sumanymą įtraukti daugiau žmonių. Todėl labai nudžiugau, kai režisierė Gabrielė Tuminaitė pakvietė kartu kurti spektaklį. Smagu, kad pavyko realizuoti šį savo sumanymą ir įvyko toks gražus laboratorinis procesas“, – sako dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.

Pjesė rašyta remiantis aktorių, pačios dramaturgės, taip pat žmonių, besinaudojančių „Tinder“ programėle, asmenine patirtimi bei įspūdžiais. „Mėgindama atskleisti temą, skaičiau daug knygų, straipsnių apie šią programėlę, taip pat išklausiau ir perskaičiau daugybę tikrų liudijimų. Prašiau, kad mano feisbuko draugai pasidalytų savo įžvalgomis, ir sulaukiau tikrai nemažai istorijų, susirašinėjimų pavyzdžių. Iš tiesų aš į „Tinder“ programėlę žiūriu tiesiog kaip į būdą susipažinti. Manau, kad skirtingais laikais ir būdai susipažinti buvo skirtingi. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. O žmonių, kaip ir visur pasaulyje, esti labai įvairių: ir laimingų, ir nelaimingų, ir vienišų, ir nevienišų. Naudodamasis šia programėle, kiekvienas randa tai, ko ieško: kažkas nori būti gelbėtojas, ir randa tą, kurį reikia gelbėti, o kažkas galbūt dar nepasiruošęs santykiams, tačiau jų jau ieško…“ – sako dramaturgė.

Pasak rež. G. Tuminaitės, spektaklyje nėra vientiso naratyvo, vienos siužetinės linijos su kulminacija, dramaturgija kuriama iš atskirų epizodų, tačiau visuose juose kalbama apie žmonių vienas kito paieškas. Tai trumpos istorijos, kurios nebūtinai yra viena su kita susijusios, tačiau kiekviename etiude, kad ir koks jis būtų – komiškas, absurdiškas ar fantasmagoriškas, – kalbama apie susitikimus, apie tai, kaip tas kitas žmogus mus keičia. Kaip teigia dramaturgė G. Labanauskaitė, čia labai tinka K. G. Jungo mintis, kad žmonės esą kaip cheminiai elementai: jeigu sujungi du, nors trumpam, bent akimirkai, jie jau vienas kitą keičia.

Spektaklyje veikia 8 personažai ir tinklalaidės vedančioji. Beveik visi personažai išlieka savimi – jie neateina į kiekvieną situaciją nuo nulio iš naujo. Kiekvienas iš jų turi savo liniją ir siekius, ko ieško „Tinder“ programėlėje. Taigi pjesė sudaryta iš aštuonių jaunuolių pažinčių istorijų. Čia kalbama ne tik apie pažinties momentą, tačiau ir apie tai, kaip pradedama eiti į pasimatymus, kaip išsiaiškinami lūkesčiai; atskleidžiami pavojai bei baimės, su kuriais susiduria besinaudojantieji „Tinder“ programėle. „Man buvo svarbu, kad žmonės susipažintų ne tik su šios programėlės veikimo principais, bet ir sužinotų tam tikras taisykles, kaip ja naudotis. Tam pasitelkiau tinklalaidės vedėją, kuri ir moko, kaip reikėtų susipažinti, ko saugotis, kada atsakyti į pirmąsias žinutes, kada ryžtis susitikti, kokie žingsniai turėtų būti iki susitinkant gyvai, kad vėliau nenusiviltum, ir t. t.“, – atskleidžia dramaturgė G. Labanauskaitė.

Spektaklis papildytas aktorių gyvai atliekamais muzikiniais numeriais.