Rabih Abou-Khalil Group (Libanas, JAV, Lenkija)
Rabih Abou-Khalil – oud
Jarrod Cagwin – dr
Mateusz Smoczynski – v
Krzysztof Lenczowski – vc

Kultūrinių barjerų griovėjas. Taip geriausia būtų galima apibūdinti šį kosmopolitinės muzikos kūrėją Rabih Abou-Khalilą.

Jo kompaktiniai diskai yra išskirtiniai daugelio muzikos mylėtojų kolekcijų akcentai – tikros stiliaus ikonos, tiek muzikiniu, tiek vizualiniu požiūriu. Jo nuostabūs ir labai virtuoziški pasaulinės muzikos pasirodymai dažnai tampa daugelio festivalių ir koncertų „vyšnaite ant torto“.

Per daugiau kaip 40 metų trunkantį kūrybinį laikotarpį Rabih Abou-Kalilas išleido ne vieną dešimtį albumų. Naujausias kūrybinis vaisius „The Flood and the Fate of the Fish“ (liet. „Tvanas ir žuvies likimas“) išleistas po aštuonerių metų pertraukos. Ilgi tarpai tarp albumų nėra retas reiškinys šio muzikanto kūryboje. Nenorėdamas leistis į jokius meninius kompromisus, Rabih Abou-Khalilas savo karjeros pradžioje nusprendė pats prodiusuoti ir išleisti savo muziką, tad visi darbai yra paženklinti jo žyme. 

Rabih Abou-Khalilas – virtuoziškasis tradicinės arabų muzikos, Europos klasikinės muzikos ir laisvojo džiazo kompozitorius, it žuvis vandenyje nardantis tarp šių skirtingų muzikos žanrų išgrynindamas tai, kas svarbiausia. Gimė Libane, kur būdamas vos 4 metų išmoko groti arabiškąja liutne (angl. oud). Šis instrumentas arabų pasaulyje yra tiek pat populiarus, kiek gitara visame pasaulyje. Ilgą laiką gyveno Vokietijoje, o šiuo metu gyvena Prancūzijoje. Rabih Abou-Khalilas sulieja arabų, europietišką ir amerikietišką muziką į unikalią garsų simbiozę, nepriklausančią nuo kitų pasaulinės muzikos tendencijų. Muzikantas nesiblaško, išlaiko budrią dvasią, žaismingai pritaiko savo kompozicinius įgūdžius, sujungdamas priešingus pasaulius taip, kaip niekam kitam nepavyksta to padaryti. Nepaisant nesiblaškymo, jis išlaiko smalsų požiūrį į kūrybą, ieško ir atranda naujus būdus pritaikyti instrumentą. Jo arabiškos šaknys ir paveldėta tradicija yra suliejama su vakarietiškąja. Todėl jis toks įdomus, nes neatskiria šių dviejų kultūrų, o jas sugretina. Rabih Abou-Khalilo baladės atgaivina poetinės arabų kultūros aušros prisiminimus, niekuomet neskambėdamos nei avantiūriškai, nei tradiciškai.

Nenuostabu, kad jam pavyko surinkti garsius vardus iš džiazo pasaulio: Charlie Mariano, Kenny Wheeler ar Joachim Kühn, taip pat klasikinių muzikantų: The Modern Ensemble, The Balanescu Quartet, the Kronos Quartet ar BBC simfoninį orkestrą. Rabih Abou-Khalilas per vienerius metus net penkis kartus pelnė džiazo apdovanojimą už savo muzikinį indėlį, o 2002 m. jam buvo įteiktas Vokietijos įrašų kritikų premijos garbės įvertinimas už jo kūrinius.

Rabih Abou-Khalilas į Vilnių atvyks su grupe, kurioje arabiška liutnia groja jis pats, Jarrod Cagwinas – būgnais, Mateusz Smoczyńskis – smuiku, Krzysztof Lenczowskis – violončele.

 --

Petter Eldh Post Koma (Vokietija, Norvegija, Švedija)
Petter Eldh – db, MPC
Sofia Jernberg – voc
Otis Sandsjö – tsax, acl
Jonas Kullhammar – tsax, fl
Christian Lillinger – dr

Sulig kiekvienais metais sudominti prakutusią melomanišką ausį darosi vis sunkiau įgyvendinama užduotis. Išgirdus naujus albumus ima atrodyti, jog tai jau kažkur girdėjai, todėl naujoves palikdami nuošalyje sugrįžtame prie senųjų žanro klasikų. Bet ne viskas taip pesimistiška. Post-jazz kolektyvas „Post Koma“ – vienas ryškiausių šių dienų pavyzdžių įrodančių, kad muzikoje galima skambėti kitaip! Skambėti taip, jog nurautum stogus net kritiškais bumbėjimais panosėje garsėjantiems snobams. 

„Post Koma“ šaknys siekia ne tokius gūdžius 2018-2019-uosius, kada vienas produktyviausių ir ryškiausių Švedijos džiazo scenos kontrabosininkų Petteris Eldhas nusprendė jog tunto projektų, į kuriuos jis yra įsisukęs, jam per maža. Taip gimė P. Eldho vadovaujamas kvintetas „Koma Saxo“, į krūvą sujungęs vieną originaliausių ir techniškiausių šių dienų mušamųjų asų Christianą Lillingerį ir švediškai suomišką saksofonų trijulę − Otis Sandsjö, Jonas Kullhammar ir Mikko Innanen.

P. Eldhas, C. Lillingeris, O. Sandsjö, J. Kullhammaras ir M. Innanenas – neabejotini Europos džiazo scenos sunkiasvoriai. Juos visus galima išvysti dirbant su ryškiausiomis žvaigždėmis, tokiomis kaip Django Bates, Christianas Falkas, Peteris Evansas, Kaja Draksler, Rolfas Kühnas, Marius Neset, Stefanas Pasborgas ir daugelių kitų. O šio penketuko bendras albumų, prie kurių jie prikišo nagus, skaičius įžengtų net į trijų nulių zoną. Bet skaičiai ir vardai tėra viena, visai kas kita – asmeniniai šių muzikantų darbai, kurie už savo inovatyvumą ir kokybę nuolat susilaukia daugybės ovacijų.

Daugelis galvojo, jog šis kvintetas tebus dar viena super grupė, pilna žvaigždžių, bet apytuštė savo turiniu. 2019 m. pasirodęs debiutinis „Petter Eldh Presents Koma Saxo“ albumas šiuos nuogąstavimus tvirta ranka nustūmė į šalį. Milžinišką kūrybinį potencialą ir perspektyviausius Europos avangardinės scenos vardus po vienu stogu sutalpinęs kolektyvas pasiuntė labai stiprią žinią − muzikos visatoje užgimsta nauja žvaigždė.

Senajame Testamente minimo Samsono jėgos šaltinis buvo jo plaukai, o muzikos kritikų apžvalgose aprašomo „Koma Saxo“ reiškinio − ne tradiciškas požiūris į žanrą ir nuostabus būgnininkas. Petteris, Christianas, Otis, Jonas ir Mikko semiasi įkvėpimo iš roko, elektroninės, akademinės ar improvizacinės muzikos šulinių. Žinoma, tą daro daugelis šių dienų muzikantų, bet tik nedaugelis iš to sugeba išgauti aukščiausios kokybės eliksyrą sielai. P. Eldho vedama kariauna būtent tokį eliksyrą eksportuoja po visą pasaulį! O viena iš slaptųjų jo kokybę ir populiarumą lemiančių sudedamųjų dalių − kosmiški C. Lillingerio ritmai. Grojant šiam būgnininkui mintyse nuolat sukasi tik vienas klausimas – ar jis tikrai iš šios planetos? 

2022 m. „Koma Saxo“ savo ir taip sunkiai pasiekiamą kokybės kartelę kilstelėjo dar aukščiau. Kolektyvas išleido stulbinantį albumą „Koma West“, užtvirtinusi „Koma Saxo“ pozicijas tarp geriausiųjų. „Koma West“ išlaikė unikalų kolektyvo grūvą, kuriam būdingas viską šluojantis pučiamųjų sekcijos tornadas, nežemiški ritmai ir beprotiškai dunksintis kontrabosas. Bet lyg to būtų maža, prie „Koma West“ prisijungė unikalaus balso savininkė Sofia Jernberg, violončelininkė Lucy Railton, smuikininkė Maria Reich, pianistė Kit Downes ir akordeonistė bei Petterio mama Kiki Eldh. Išplėstinė „Koma Saxo“ versija suskambėjo dar stipriau!  

Noras praplėsti kvinteto gretas po „Koma West“ albumo nedingo. 2023 m. pasirodžiusiame bene brandžiausiame kolektyvo albume „Post Koma“ vėl skambėjo nuostabus S. Jernberg, kurią džiazo ir improvizacinės muzikos fanai puikiai pažįsta iš tokių kolektyvų kaip „Fire! Orchestra“ ar „The End“, balsas.

Pagreitį pagavęs „Koma Saxo” traukinys neketina sustoti, tačiau po pernai pasirodžiusio albumo įgauna naują formą – tampa „Post Koma”. Kelionės maršrutas išlieka tas pats – sunkiai apibrėžiamas, daugybę erdvės eksperimentams suteikiantis post-jazz skambesys. Ant „Vilnius Mama Jazz“ scenos  „Post Koma” lips turėdami aiškią misiją − pažadinti publiką iš komos, į kurią ši pateko po susidūrimo su tradiciniu džiazu. Būkite pasirengę prabusti!