Keista Bjauri Žuvis - energingi būgnų pasažai, apvilkti sodriais sintezatorių tonais ir atmosferiškais šiugždesiais. Šis muzikinis potyris sklidinas įvairių stilių, srovių ir užuominų. Ilgos trukmės dinamiškuose kūriniuose improvizaciniai elementai kontrastuoja su griežtomis struktūromis ir tarsi upė suteka į gyvo, banguojančio vienio vandenyną. Keistos bjaurios žuvies pasirodymai - tai bendravimu ir momentu paremta muzikinė kelionė.

---

Vandenyno gilumo džiazo epų kūrėjas – tokią iškalbingą frazę į pasaulį paleido prestižinis muzikos portalas „Pitchfork“, prieš keletą metų pristatydamas šįmet į festivalį atvykstantį jaunosios kartos saksofonininką Immanuelį Wilkinsą. Ir tikrai ne veltui! Šis muzikantas – tai šiuolaikinės džiazo scenos šviesulys, atnešantis šviežią požiūrį į žanrą ir įrodantis, jog kūrybiškumo klodai toli gražu nėra išsemti.

Į „Vilnius Mama Jazz“ I. Wilkinsas atvyksta lydimas paties vadovaujamo kvarteto − Darylas Johnsas (kontrabosas), Kweku Sumbry (būgnai) ir Micah Thomas (fortepijonas) − su kuriuo Lietuvos publikai pristatys naujausią savo albumą „The 7th Hand“ bei dar niekur neskelbtus naujus kūrinius.

I. Wilkinsas muzikinį kelią pradėjo gimtojoje Filadelfijoje. Pirmieji susidūrimai su muzika šio jaunuolio gyvenime įvyko vietos bendruomenės bažnyčioje, kurios skliautus skrosdavo Dievop kilstelėjantis gospelas. Vėliau I. Wilkinsas tęsė muzikinius ieškojimus afroamerikiečių bendruomenės dėka suburtame Filadelfijos „Clef“ džiazo ir scenos menų klube, o, būdamas vos dvylikos, atliko JAV himną prieš tūkstantinę amerikietiško futbolo gerbėjų minią, susirinkusią į Filadelfijos „Eagles“ namų rungtynes.

2015 m. ką tik vidurinę mokyklą baigusį I. Wilkinsą pasiglemžė niekada nemiegantis Niujorkas. Į milžiniška menininkų koncentracija pasižymintį megapolį išvykęs jaunuolis tęsė mokslus Džiulijardo mokykloje. Kasdien minant plačiąsias Didžiojo Obuolio aveniu, I. Wilkinso keliai susikirto su vienu ryškiausių šių dienų trimitininku ir kompozitoriumi Ambrose Akinmusire, tapusiu jaunuolio gidu po įstabiai platų džiazo pasaulį. Vaikiui iš Filadelfijos lemtinga pažintis buvo ne tik su A. Akinmusire, bet ir su pianistu Jasonu Moranu, pasiūliusiu alto saksofonu grojančiam I. Wilkinsui prisijungti prie jo koncertų serijos, dedikuotos legendiniam pianistui Thelonious‘ui Monkui.

Niujorkas ir ten užsimezgusios pažintys tapo karjeros tramplinu saksofoną meistriškai valdančiam jaunuoliui iš Pensilvanijos. I. Wilkinsas netrukus ėmė bendradarbiauti su  Solange Knowles, Gretchen Parlato, Wyntonu Marsalis, Geraldu Claytonu, Aaronu Parksu, Joelu Rosso ir kt. žymiausiais džiazo atstovais.

Darbas talkinant kitiems muzikantams kūrybiško polėkio I. Wilkinsui neleido iki galo pajusti sielos pilnatvės. Atsigręžęs į artimiausių Niujorko bičiulių ratą jis subūrė viso pasaulio melomanus džiuginantį kvartetą. Ir kur gi nedžiuginsi, kuomet įrašų studijose ir ant scenos tave lydi ryškiausios jaunosios kartos asmenybės: Vakarų Afrikos ritminiu paveldu besižavintis būgnininkas ir vieno geriausių savo kartos JAV pianisto Cyruso Chestnuto kolektyvo narys K. Sumbry, post-bopinio džiazo entuziastas ir velniškai talentingas kontrabosininkas Darylas Johnsas bei tradiciją ir modernumą meistriškai apjungiantis, su kultiniu Billiu Drummondu ar laisvojo džiazo sensacija Zoh Amba grojantis pianistas Micah Thomasas.

2020 m. alto saksofonininko vadovaujamas kvartetas išleido debiutinį albumą „Omega“. Po prestižinės „Blue Note“ kampanijos, kadais leidusios Johną Coltrane‘ą, Wayne‘ą Shorterį ir krūvas kitų džiazo mohikanų, sparnu pasirodęs albumas sukėlė tikrą audrą džiazo mylėtojų gretose. Modernaus mainstream džiazo, su ryškiomis post-bopo įtakomis, opusas privertė smarkiau plakti ne vieną širdį. „Omega“ atskleidė I. Wilkinsą ne tik kaip puikų alto saksofonininką, bet ir kaip siuitiškai mąstantį kompozitorių, kurio muzikoje vyraujantis lyriškumas, ryškios melodijos, kruopščiai sukurtos naratyvinės linijos yra meistriškai atmiežiamos energingais avangardiniais improvizaciniais pasažais.

„New York Times“ geriausiu 2020 m. džiazo albumu išrinktas „Omega“ atvėrė I. Wilkinsui duris į džiazo elitą. Koncertai pagrindiniuose festivaliuose, muzikos kritikų liaupsės, iš muzikos įrašų parduotuvių lentynų šluojamos plokštelės. Visą tai patyrė I. Wilkinsas, tačiau ant laurais nukloto kalno neužsnūdo. 2022 m. pristatė antrąjį savo kvarteto albumą „The 7th Hand“. Su šiuo albumu I. Wilkinsas įžengė į dar brandesnį, intymesnį savo kūrybos etapą. Siuitos principu sukurptame albume saksofonininkas nagrinėja žmogaus santykį su religija, egzistencijos tarp būties ir nebūties užkaborius, kuriuose galima įskaityti daugybę nuorodų į asmeninius I. Wilkinso išgyvenimus. O muzikinė albumo pusė atskleidžia dar stipresnį norą megzti ryšį su savo šaknims − afroamerikietiškoms muzikos tradicijoms − ir kur kas akivaizdesnę slinktį link spiritual jazz estetikos.

Kultinio džiazo žurnalo „DownBeat“ geriausiu alto saksofonininku išrinktas I. Wilkinsas ir jo jaunatviškai veržlus, tačiau ypatingai brandus kvartetas atvyksta į Vilnių pademonstruoti savosios džiazo vizijos. Vizijos, kurioje atsispiriant nuo tradicijos kylama į naujas aukštumas!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.