seed. (JK / UK)
Cassie Kinoshi – asax, bandleader
Deji Ijishakin – tsax, ssax
Joseph Oti – tr
Jack Banjo Courtney – tr
Joe Bristow – tbn
Hanna Mbuya – tb
Shirley Tetteh – g
Deschanel Gordon – p, keys
Rio Kai – b
Patrick Boyle – dr
Anksčiau žinomas kaip "SEED Ensemble", "seed." yra "Mercury" apdovanojimui nominuota dešimties narių grupė, vadovaujama alto saksofonininkės ir kompozitorės Cassie Kinoshi.
Grupė pristato žvaigždžių sudėtį, kurioje yra keletas perspektyviausių Londono jaunųjų džiazo muzikantų. Vakarų Afrikos ir Karibų jūros regiono įtaką darantis "seed.", kurdamas originalias kompozicijas ir improvizuodamas, tyrinėja žanrų mišinį. Jų debiutiniame leidinyje "Driftglass" ("Jazz Re:freshed", 2019) įrašytas kūrinys "Afronaut" (feat. XANA), kuris 2018 m. pelnė "Ivors Academy" apdovanojimą (anksčiau vadintą BASCA, Didžiosios Britanijos kompozitorių apdovanojimu) už džiazo kompoziciją dideliam ansambliui.
Cassie Kinoshi - Berlyne ir Londone gyvenanti kompozitorė, aranžuotoja ir alto saksofonininkė, nominuota "Mercury Prize" (2019 m.) ir pelniusi "Ivors Academy" apdovanojimą (2018 m.), daugiausia dėmesio skirianti daugiadiscipliniškumui ir žanriniam atlikimui įvairiuose audiovizualiniuose kontekstuose. Kaip grupės vadovė, ji rašo kūrinius ir koncertuoja su savo dešimties narių ansambliu "seed.", kuriame groja daug geriausių Londono improvizuojančių muzikantų. Ji yra baigusi kompozicijos studijas Trinity Laban muzikos ir šokio konservatorijoje, kur mokėsi pas Andrew Poppy ir Stepheną Montague'ą.
Ji yra paklausi šiuolaikinio šokio, kino, vizualiųjų menų ir teatro kompozitorė, jos kūriniai rodomi Niujorko Park Avenue Armory ("Euforija"), Nacionaliniame teatre ("Top Girls"), "Globe" teatre ("Audra"), "BalletBoyz" ("England on Fire" ir "Bradley 4:18") ir "Southbank Centre" ("Drew McConie's The Nutcracker"). Jos kūrinius užsakė tokie orkestrai ir ansambliai kaip Londono simfoninis orkestras, Londono sinfonietta, Londono šiuolaikinis orkestras, Mančesterio Camerata ir tokios iniciatyvos kaip Renaud Capuçon'o festivalis "Nauji horizontai" Aix-en-Provence, Prancūzijoje.
Cassie labai domisi audiovizualine sritimi, instaliacijomis ir kombinuotų žanrų ansamblių atlikimu. 2021 m. ji buvo festivalio "London Unwrapped" reziduojanti menininkė King's Place. Jos rezidencijos metu įvyko pasaulinė kūrinio "Three Suns Suite" orkestrui "Aurora Orchestra", kuriame dalyvavo grupės "seed" nariai, premjera. Synthesis Cassie kuruotas vakaras, kuriame dalyvavo pažangos siekiantys Londono menininkai, ir echo - įtraukianti instaliacija, sukurta bendradarbiaujant su vizualiųjų menų menininke Anne Verheij, kurios partitūroje skambėjo elektroniniai garsovaizdžiai, lauko įrašai ir grupės Chineke! orkestras.
Premjera įvyko išparduotoje "Southbank" centro "Purcell Room" salėje, jos "2023" užsakymas "Dėkingumas" buvo parašytas Londono šiuolaikinio orkestro nariams kartu su "seed." ir apdovanojimą pelniusiu turntablistu NikNak, jį lydėjo Birmingeme ir Belgrade gyvenančio menininko GURIBOSH vizualizacijos.
Cassie taip pat aistringai dirba kaip pedagogė ir dirbtuvių vadovė, o darbas su visuomene yra neatsiejama jos veiklos dalis. 2020 ir 2021 m. ji organizavo ir vadovavo bendruomenės ansambliui EFG Londono džiazo festivalyje "She is Jazz": Women Make Music" spektaklį Southbank Centre ir King's Place, o 2023 m., vykdydama Southbank Centre užsakymą, vedė dirbtuvių ciklą ir pakvietė studentus dalyvauti premjeroje "Dėkingumas.
Šiuo metu Cassie rašo naujus kūrinius sopranui Julia Bullock ir Filharmonijos orkestrui (pasaulinė premjera 2024 m. Londone) bei koncertą rankinėms plekšnėms pagal "Chineke!" užsakymą. Orchestra (pasaulinė premjera 2024 m. Drezdeno festivalyje) ir Nederlands Dance Theatre kartu su choreografe Maxine Doyle (pasaulinė premjera 2024 m.).
Apdovanojimai ir nominacijos: 2019 m. "Hyundai Mercury" apdovanojimo nominantas, Paul Hamyln Foundation Composer Award 2021 m., 2020 m. "Jazz FM UK Jazz Act of the Year" nominantas, 2020 m. "Jazz FM" metų albumo nominantas (, 2019 m. "Jazz FM Breakthrough Act" nugalėtojas, 2018 m. "Ivors Academy" apdovanojimo nugalėtojas (anksčiau žinomas kaip "British Composer Award", BASCA), geriausia džiazo kompozicija dideliam ansambliui ("Afronaut", "SEED Ensemble")
Ill Considered (UK)
Idris Rahman – sax
Liran Donin – eb
Emre Ramazanoglu – dr
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. Temzės upės skrodžiamoje Jungtinės Karalystės sostinėje verda beprotiškas džiazo katilas, o jame plaukioja aibės drąsių ir velniškai talentingų kūrėjų, diktuojančių džiazo madas visam pasauliui. Festivalis „Vinius Mama Jazz“ žino, jog tai nėra iš piršto laužti pagyrūniški teiginiai ir pristato vieną karščiausių tenykščių reiškinių − tarp improvizacijos, džiazo, elektronikos ir world muzikos laviruojantį kolektyvą „Ill Considered“.
„Ill Considered“ susikūrė 2017 m. kada būgnininkui, prodiuseriui ir garso inžinieriui Emre Ramazanoglu, praleidžiančiam daugybę laiko už kadro, t.y. muzikos studijoje plušant su tokiais grandais kaip „Oasis“ lyderis Noelis Gallagheris, pop žvaigždė Katie Melua ar ambientinės muzikos klasikas Brianas Eno, toptelėjo mintis, jog atėjo metas atsipūsti ir sukalti kažką artimo širdžiai. Londono katile sutikęs pora tokių sielos draugų − saksofonininką, klarnetistą ir taipogi muzikos prodiuserį Idrisą Rahmaną bei bosistą Leoną Brichardą − Emrė nepraleido šanso kartu padžeminti. Pirmasis improvizuotas pasigrojimas vos per 24 valandas tapo pirmuoju kolektyvo albumu, išleistu po jų pačių šiai progai įkurtu leiblu.
Spontanikos, jokių įsipareigojimų nesusaistytas, pasidaryk pats filosofijos genamas muzikinis laivelis, nors ir vengdamas didelių komercinės muzikos industrijos uostų, netrukus tapo itin pageidaujamu daug girdėjusių ir mačiusių londoniečių rateliuose, o neužilgo išplaukė net ir už Britų salyno ribų.
Kolektyvo kūrybinis stuburas – improvizacija ir mėgavimasis esamuoju momentu. „Ill Considered“ albumuose, kurių per kelerius metus buvo išleista daugiau nei dešimt, ir koncertuose neskamba kruopščiai iki detalių apgalvotos kompozicijos. Muzikantai nuolat neria į garsą tikėdamiesi ne išpildyti iš anksto pasiruoštą plano, bet veikiau atrasti naujų kūrybinių kampų bei nustebinti ne tik save, bet ir klausytojus. Tai visiškai atspindi kolektyvo pavadinimą, kuris anglų kalboje naudojamas nusakyti neapgalvotam veiksmui.
„Ill Considered“ nariai gyvena Londone, tačiau jų skambesys peržengia britišką tradiciją. Airės ir indo šeimoje gimęs I. Rahmanas ir turkiškos kilmės E. Ramazanoglu su savimi nešasi solidų kraitį ne vakarietiškos muzikos lobyno. Be to, su grupe dažnai groja indų kilmės Vakarų Afrikoje gimęs perkusininkas Satinas Singhas, taip pat naujausiuose įrašuose kolektyvui talkino tūbistas Theonas Crossas, saksofonininkas Ahnanse, perkusininkas Sarathy Korwaras ir kt. Toks platus nuolatinių „Ill Considered“ narių bei jų bičiulių įtakų spektras sukuria išskirtinio grūvo kupiną improvizaciją, kurioje organiškai apsijungia džiazas, elektroninė muzika, afrobytas, fankas bei Artimųjų Rytų ir Indijos muzikinis palikimas.
Grupė taipogi pasižymi išskirtiniu albumų dizainu. Kiekvienas jų albumo viršelis – tai nuosaikaus kolorito abstraktaus meno kūrinys, už kurį atsakingas dailininkas Vincentas de Boeras, tapęs neatsiejama „Ill Considered“ dalimi. Jo darbuose vyraujančios plastiškos, švelnios formos bei subtiliai prasimušantis simetriškumas primena puošniai žaismingo art nouveau ir funkcionalistiškai griežtoko art deco mišinį. Būtent šių architektūros krypčių mišinys neįtikėtinai gerai perteikia „Ill Considered“ albumų turinį, kuriam būdinga meistriškai išlaikyta dermė tarp jausmo ir proto, tarp improvizacijos ir struktūros.
Londono scenos fenomenas į „Vilnius Mama Jazz“ atvyks išleidęs naują kolektyvo albumą „Precipice“. Ar festivalyje išgirsime naujausias kompozicijas? Vargu bau. „Ill Considered“ niekada negroja to, ką jau sugrojo. E. Ramazanoglu, I. Rahmano ir šiuo metu pagrindinio bosisto pareigas kolektyve einančio Lirano Donino, taip pat grojančio gerai visiems žinomame britų modernaus džiazo kolektyve „Led Bib“, trijulė atvyksta pademonstruoti, kokia spalvinga ir neįtikėtinai stipri yra šių dienų Londono scena.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.