Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. Temzės upės skrodžiamoje Jungtinės Karalystės sostinėje verda beprotiškas džiazo katilas, o jame plaukioja aibės drąsių ir velniškai talentingų kūrėjų, diktuojančių džiazo madas visam pasauliui. Festivalis „Vinius Mama Jazz“ žino, jog tai nėra iš piršto laužti pagyrūniški teiginiai ir pristato vieną karščiausių tenykščių reiškinių − tarp improvizacijos, džiazo, elektronikos ir world muzikos laviruojantį kolektyvą „Ill Considered“.

„Ill Considered“ susikūrė 2017 m. kada būgnininkui, prodiuseriui ir garso inžinieriui Emre Ramazanoglu, praleidžiančiam daugybę laiko už kadro, t.y. muzikos studijoje plušant su tokiais grandais kaip „Oasis“ lyderis Noelis Gallagheris, pop žvaigždė Katie Melua ar ambientinės muzikos klasikas Brianas Eno, toptelėjo mintis, jog atėjo metas atsipūsti ir sukalti kažką artimo širdžiai. Londono katile sutikęs pora tokių sielos draugų − saksofonininką, klarnetistą ir taipogi muzikos prodiuserį Idrisą Rahmaną bei bosistą Leoną Brichardą − Emrė nepraleido šanso kartu padžeminti. Pirmasis improvizuotas pasigrojimas vos per 24 valandas tapo pirmuoju kolektyvo albumu, išleistu po jų pačių šiai progai įkurtu leiblu.

Spontanikos, jokių įsipareigojimų nesusaistytas, pasidaryk pats filosofijos genamas muzikinis laivelis, nors ir vengdamas didelių komercinės muzikos industrijos uostų, netrukus tapo itin pageidaujamu daug girdėjusių ir mačiusių londoniečių rateliuose, o neužilgo išplaukė net ir už Britų salyno ribų.  

Kolektyvo kūrybinis stuburas – improvizacija ir mėgavimasis esamuoju momentu. „Ill Considered“ albumuose, kurių per kelerius metus buvo išleista daugiau nei dešimt, ir koncertuose neskamba kruopščiai iki detalių apgalvotos kompozicijos. Muzikantai nuolat neria į garsą tikėdamiesi ne išpildyti iš anksto pasiruoštą plano, bet veikiau atrasti naujų kūrybinių kampų bei nustebinti ne tik save, bet ir klausytojus. Tai visiškai atspindi kolektyvo pavadinimą, kuris anglų kalboje naudojamas nusakyti neapgalvotam veiksmui. 

„Ill Considered“ nariai gyvena Londone, tačiau jų skambesys peržengia britišką tradiciją. Airės ir indo šeimoje gimęs I. Rahmanas ir turkiškos kilmės E. Ramazanoglu su savimi nešasi solidų kraitį ne vakarietiškos muzikos lobyno. Be to, su grupe dažnai groja indų kilmės Vakarų Afrikoje gimęs perkusininkas Satinas Singhas, taip pat naujausiuose įrašuose kolektyvui talkino tūbistas Theonas Crossas, saksofonininkas Ahnanse, perkusininkas Sarathy Korwaras ir kt. Toks platus nuolatinių „Ill Considered“ narių bei jų bičiulių įtakų spektras sukuria išskirtinio grūvo kupiną improvizaciją, kurioje organiškai apsijungia džiazas, elektroninė muzika, afrobytas, fankas bei Artimųjų Rytų ir Indijos muzikinis palikimas.

Grupė taipogi pasižymi išskirtiniu albumų dizainu. Kiekvienas jų albumo viršelis – tai nuosaikaus kolorito abstraktaus meno kūrinys, už kurį atsakingas dailininkas Vincentas de Boeras, tapęs neatsiejama „Ill Considered“ dalimi. Jo darbuose vyraujančios plastiškos, švelnios formos bei subtiliai prasimušantis simetriškumas primena puošniai žaismingo art nouveau ir funkcionalistiškai griežtoko art deco mišinį. Būtent šių architektūros krypčių mišinys neįtikėtinai gerai perteikia „Ill Considered“ albumų turinį, kuriam būdinga meistriškai išlaikyta dermė tarp jausmo ir proto, tarp improvizacijos ir struktūros.