Eloizos ir Abelaro meilės istorija yra viena iš garsiausių, minima šalia Romeo ir Džuljetos, Tristano ir Izoldos, Orfeo ir Euridikės. Režisierius Rokas Ramanauskas siūlo kitokį požiūrį į viduramžių dramą – XII a. vienuole priversta tapti Eloiza ir dėl meilės nubaustas Abelaras savo istoriją išgyvena mūsų amžiuje. Džinsus vilkinti Eloiza savo meilę Abelarui prisipažįsta telefonu, o Abelaras vietoj popieriaus naudoja vaizdo kamerą. Dar vienas netikėtas režisieriaus sprendimas – į istoriją, perkeltą į mūsų laikus spektaklio metu gyvai reaguoja ir aktoriai: Elžbieta Latėnaitė ir Povilas Budrys. Išgyvendami tragišką Eloizos ir Abelaro meilę kartu jie diskutuoja apie moters ir vyro santykį šiais laikais, demonstruodami buitį, kurios meilės laiškuose nesimatė visais laikais.
„Man ta meilės istorija atrodo hipertrofuota. Joje daug rafinuotumo, saldumo. Su aktoriais svarstėme, kaip iš tikro buvo su ta meile, kiek visko slypėjo po jaudinančiais meilės laiškais. Tai vaizduojant iškyla buitis, atsiradusi repeticijų metu. Aktoriai tarsi „peršoka“ į kasdienę šiuolaikinę kalbą, šneka apie tai, kaip supranta medžiagą, ar pateisina ją, remiasi savo patirtimi, prisiminimais. O Povilo ir Elžbietos, kaip ir Eloizos ir Abelaro, patirtys ir vertybiniai prioritetai yra gana skirtingi. Tai, mano manymu, ir yra įdomiausia. Tad spektaklyje bus ir biografinių dalykų – man neįdomu dirbti tik su literatūriniu tekstu. Nagrinėjame, kuo skiriasi vaidyba, kai aktorius vaidina pjesės tekstą ir kai sako savo mintis. Analogiškai ir kuo skiriasi bendravimas meilės laiškais ir kasdienė buitis bei rutina“, – pasakoja Rokas Ramanauskas.
Abelaras ir Eloiza gyveno dvyliktame amžiuje. 1100-aisais metais Pjeras Abelaras išvyko į Paryžių mokytis Notre Dame mokykloje. Jis įgijo garsaus filosofo ir teologo reputaciją, todėl Notre Dame dvasininkas Fulbertas pasamdė jį auklėti dukterėčios Eloizos. Abelaras ir Eloiza įsimylėjo, slapta susituokė ir susilaukė vaiko. Tai sužinojęs Eloizos dėdė įsiuto, todėl siekdamas apsaugoti mylimąją Abelaras išsiuntė ją į vienuolyną. Fulbertas pamanė, kad taip Abelaras ketina atsikratyti jo dukterėčios ir tarnams paliepė jį iškastruoti. Abelaras tapo vienuoliu ir savo gyvenimą paskyrė mokslui. Sielvartaujanti Eloiza tapo vienuole. Nepaisant išsiskyrimo jie liko įsimylėję ir savo meilę išsakė laiškuose.
Jų laiškus praėjusiame amžiuje interpretavo britų rašytojas Ronaldas Duncanas, kurio kūriniu ir remiasi spektaklio režisierius Rokas Ramanauskas. Pasak jo, spektaklyje susikerta net keli skirtingi laikotarpiai: XII amžiuje nutikusi istorija, XX amžiuje išspausdinti jų meilės laiškai ir kūrėjų požiūris į tai XXI amžiuje.
