Audrius Puipa kūrė didžiules – ne formato prasme, o personažų skaičiumi – ir sudėtingo veiksmo mizanscenas. Savo darbais, sąmoningai ar pasąmoningai jis stengėsi uždokumentuoti tuo metu negrįžtamai kintančią socialinę ir fizinę aplinką. Savo šmaikštumu kai kurios dailininko buitinės scenos artimos XVII a. pirmosios pusės žanrinei tapybai – bambocciata (it. kvailiojimas). Tokio pobūdžio kūriniai vaizduoja komiškas valstiečių, kareivių, žemiausių socialinių sluoksnių atstovų pasilinksminimų, išgėrimų, peštynių scenas. Audriaus Puipos akvarelės ir grafikos darbai, kaip ir šio žanro paveikslai – nedidelio formato, pasižymi realistine atlikimo maniera, interjero ir natiurmorto žanrų sampyna. Menininko stilių galima pavadinti puipizmu arba magišku realizmu, kur realūs ir sufantazuoti dalykai pinasi į vieną sceną. Kiekvienas paveikslas turi ypatingą laiko pajautą, kuri ženklina ne tik pagrindinę sceną, bet turi ir užkulisius, paralelinius gyvenimus, sąsajas su praeitimi. Paveiksluose visada kirba paslaptingas gyvenimas, kurio liudininku žiūrovas gali tapti. Tai, kas vyksta, nėra tik žavinga, įamžinimo verta akimirka. Įvykiai dažnai rutuliojasi ne viename, o keliuose erdvės lygiuose. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) veiks iki vasario 1 d.