Čardašo karalienė
Čardašo karalienė
Koncertas
pen, 29 gru 2023, 15:00
foreigners
Kūrėjai
Autoriai ir atlikėjai
Renginio aprašymas
Programa
Ištraukos iš I. Kalmano, J. Strausso operečių, V. Monti, J. Halvorseno, F. Kreislerio ir kitų kompozitorių kūriniai – čardašai, čigoniški romansai, rapsodijos.
Įsivaizduokime – niūrus žiemos vakaras ir židinio ugnis vengrų smuklėje (vengr. Csárdás / csárda – smuklė). Už lango šaltus vandenis plukdo Dunojus, bet čia jauku, netyla pokalbiai, girdisi smuiko rauda, nerimsta čardašo šokėjai, o atmosferoje sklando begalinis ilgesys ir meilė laisvei. Tokia ta vengrų smuklė...
Ugningasis čardašas – vengrų ir Vengrijos čigonų šokis, atsiradęs 19 a. viduryje kaip miesto folkloro dalis per vengrų rekrūtų ėmimą į Austrijos armiją. Vėliau šokis išpopuliarėjo vengrų ir kitų tautų kompozitorių – ypač F. Liszto, F. Erkelio, J. Brahmso, F. Schuberto – kūryboje. Čardašui, kaip ir visai vengrų muzikai, būdinga aštri, akcentuota ritmika, sinkopės, gausiai ornamentuota melodika, dažna vadinamoji čigoniškoji dermė. Pirmoji šokio dalis – lėta ir lyriška, dažniausiai šokama vyrų, antroji – greita ir veržli, šokama poromis. Pabrėžtas dalių kontrastas išryškina vidinį muzikos dramatizmą ir dinamiką.
Ištraukos iš I. Kalmano, J. Strausso operečių, V. Monti, J. Halvorseno, F. Kreislerio ir kitų kompozitorių kūriniai – čardašai, čigoniški romansai, rapsodijos.
Įsivaizduokime – niūrus žiemos vakaras ir židinio ugnis vengrų smuklėje (vengr. Csárdás / csárda – smuklė). Už lango šaltus vandenis plukdo Dunojus, bet čia jauku, netyla pokalbiai, girdisi smuiko rauda, nerimsta čardašo šokėjai, o atmosferoje sklando begalinis ilgesys ir meilė laisvei. Tokia ta vengrų smuklė...
Ugningasis čardašas – vengrų ir Vengrijos čigonų šokis, atsiradęs 19 a. viduryje kaip miesto folkloro dalis per vengrų rekrūtų ėmimą į Austrijos armiją. Vėliau šokis išpopuliarėjo vengrų ir kitų tautų kompozitorių – ypač F. Liszto, F. Erkelio, J. Brahmso, F. Schuberto – kūryboje. Čardašui, kaip ir visai vengrų muzikai, būdinga aštri, akcentuota ritmika, sinkopės, gausiai ornamentuota melodika, dažna vadinamoji čigoniškoji dermė. Pirmoji šokio dalis – lėta ir lyriška, dažniausiai šokama vyrų, antroji – greita ir veržli, šokama poromis. Pabrėžtas dalių kontrastas išryškina vidinį muzikos dramatizmą ir dinamiką.