Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Šokio spektaklį „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek keturiasdešimt tris metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.

Spektaklis – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos ir vaizdinių kupinos Depeche Mode muzikos. Jos energija provokuoja judesį ir įtraukia šokėjus į šviesų, lazerių ir vaizdo projekcijų pasaulį. Šokėjai tampa belytėmis mechaninėmis būtybėmis, panirusiomis į mutavusias svajones ir sintetinius pojūčius. Jų kuriami personažai įprasmina nepažintus pasąmonės klodus: spektaklis pranašauja ateitį, į kurią nesuvokdama juda didžioji žmonijos dalis. Futūrizmo prisotintame šokio spektaklyje „Kitas pasaulis“ nelieka vietos tikriems jausmams, realybės suvokimui. Aplinką persmelkusi sintetika verčia bendrauti, juoktis, pykti ir net daugintis iš pareigos, nepaisant natūralios žmogaus prigimties. Tai pasaulis, kuriame sunkiai atskirsi vyrą nuo moters – žmonės suvienodėję dėl netikro gyvenimo ir netikrų jausmų spaudimo, įsiskverbusio į sustabarėjusius kūnus ir tapusio sudėtine jų dalimi. Apie realią, tikrą, laisvą, prigimtinę būseną lieka tik svajoti, ką byloja ir vienos iš „Depeche Mode“ dainų tekstas: „Dream on… Dream on…“.

„Mūsų siekis rodyti tai, ko publika nesitiki pamatyti. „Depešai“, Murakami, baletas, lazeriai – tai neįtikėtinas derinys. Iš tiesų, tiem, kam patinka klasika – baletas, retai patinka populiarioji muzika – „depešai“, arba atvirkščiai. O čia, spektaklyje „Kitas pasaulis“, susiburia skirtingų pomėgių ir skonių publika ir tai yra šio spektaklio didžiausia sėkmė".