Valstybinio Vilniaus mažojo teatro scena 2022–2023 m. tampa originalaus bendradarbiavimo erdve ir kviečia žiūrovus į unikalų teatro performansą „Infinity“. Tai tarptautinis projektas, teatro bei džiazo muzikos sintezė, atskleidžianti kiek neįprastą formą bei žiūros tašką. Viena pagrindinių šio projekto temų – gėrio ir blogio kova, kurią išplėtoti padės gyvai grojantys ir improvizuojantys „NoJo Airlines“ muzikantai bei VVMT trupės aktoriai. Projekto sumanytojai ir autoriai – režisierė Gabrielė Tuminaitė bei „NoJo Airlines“ įkūrėjas, lietuvių džiazo būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius, performansų autorius Dalius Naujokaitis (Niujorkas).

Teatro performanso „Infinity“ (angl. begalybė, amžinybė) pavadinimas simboliškai atspindi tiek amžiną gėrio ir blogio kovą, tiek jokių ribų neturintį kūrybos gaivalą, kuris būdingas „NoJo Airlines“ muzikai. Pasak rež. G. Tuminaitės, D. Naujokaičio kuriama ir atliekama muzika yra berėmė, laisva, išsiskirianti nepaaiškinama ateities nuojauta, o gėrio ir blogio tema, pasitelkiant šią muziką, nėra primityviai suaktualinama, ji įgauna visai kitokią – kur kas gilesnę ir platesnę – prasmę.

Anot režisierės, teatro performanse „Infinity“ atskleidžiama režimo ir laisvo žmogaus akistata. Režimas pažeidžia pamatines žmogaus teises ir jo savigarbą, orumą. Žmogus tiki, kad demokratinėje santvarkoje labiau gerbiamas kiekvieno asmens individualumas, gyvybė, teisės, todėl priešinasi ir kovoja už demokratiją, už laisvę mąstyti ir kalbėti, kaip nori. Šiuo atveju teatras kuria spąstus, įtampą režimui, o džiazo muzikantai ir atlikėjai atstovauja gėriui, nes kūrybingas žmogus yra laisvas, neužgožtas. Taigi, teatras ir džiazas čia įkūnija dviejų polių sandūrą bei konkurenciją, o „NoJo Airlines“ improvizacija tampa kuriančiąja – tvarką ir taiką pasaulyje atstatančia bei vilties suteikiančia jėga.

Spektaklyje „Nojo Airlines“ atlieka šias kompozicijas: Gusto Kyno „Relief“, Rocket SCI „I Love my Hut“, Kenny Wolleseno ir Daliaus Naujokaičio „Sky Lake“, Daliaus Naujokaičio „Light to Light“, Kenny Wolleseno „Constitution“.

Spektaklyje naudojami tekstai iš Andrejaus Kureičiko pjesių „Baltarusija. Įžeisti“ ir „Baltarusija. Metabolė“, taip pat Jono Meko kūrinių ištraukos.

*

Prisimenant nepelnytai pamirštus nesenus Baltarusijos įvykius, kyla klausimas, kodėl revoliucijos, demokratiški piliečių judėjimai vienur pasiekia tikslus, o kitur yra užgesinami ir sutriuškinami. Privalome nepamiršti, kad tos kovos vis dar vyksta, negalime palikti jų praeičiai, turime jas prisiminti, žinoti ir palaikyti. Kai kitos globalios naujienos užgožia svarbius įvykius ir šie tampa tarsi nebeaktualūs, reikia turėti omenyje ir neužmiršti, kad šimtai tūkstančių žmonių po didžiulio atgarsio sulaukusių prezidento rinkimų Baltarusijoje 2020 m. pusmetį stovėjo gatvėse protestuodami, ir šitas judėjimas visgi buvo numalšintas. Iki galo neįvykusi revoliucija yra pasmerkta užmarščiai, dingsta iš istorijos puslapių. Todėl kyla klausimas: kas nutinka su tais, kurie pralaimi revoliuciją? Kas toliau?..