Spektaklyje atgaivinami nebenaudojami žaislai, daiktai, objektai, eksponatai ir sukuriamas intymus pasakojimas tarp pasakotojo ir klausytojo apie mus, gyvenimą ir mūsų niekur nespėjančią sielą.

Kiekviena istorija išlenda iš dėžutės ir atgal į ją sugrįžta. Tai tarsi pokštas – „Fluxus“ pokštas, kuris gali būti paprastas, juokingas, netikėtas, nesupančiotas rimtumo, žaidybinis, prieinamas visiems, bet įgalus ir leidžiantis kalbėti apie labai svarbius gyvenimo momentus, akimirkas. Lėlių teatro miniatiūrų spektaklis – tai kiekvieną akimirką kiekviename kampelyje besiskleidžiantis vyksmas, netikėtai pasibaigiantis ir tiesiog išnykstantis.

„Ne tik meno, bet ir menininko „Fluxus“ atsisakė – „Fluxus“ kūrėjai, griežtai pasisakydami prieš meną-prekę, meną kaip profesiją, prieš dirbtinį atlikėjo ir publikos arba kūrėjo ir žiūrovo atskyrimą, tad savo veiklą priskyrė pokštui. Pasak „Fluxus“ kūrėjų, kiekvienas žmogus gali būti menininkas, todėl estetinį pasigėrėjimą jam gali sukelti ir gatvės šurmulys, ir lietus, ir čiaudulys, ir drugelio skrydis. Visa tai yra taip pat gražu ir verta žinojimo, kaip ir pats menas… „Fluxus“ niekada nedarė nieko rimto, tik juokėsi, pokštavo ir žaidė. Ir galbūt tai geriausia, ką žmogus gali… Žaidžiantis žmogus yra gražus…“, – pastebi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.