Spektaklyje naudojama stroboskopo efektai, dėl to spektaklis nerekomenduojamas sergantiems epilepsija.
Miestas prie jūros. Čia gyvena tie, kurie lieka ant kranto. Čia grįžta tie, kurie buvo jūroje. Iš čia išlydima į jūrą. Čia nuolatinis žmonių ir vandens judėjimas sukelia skersvėjus, kurie kiaurai perpučia galvas ir širdis. Iš jų išlaisvinti jausmai ir mintys šokdami pasklinda gatvėse.
Šis spektaklis apie miestą prie upės, pusiau perskeltą Dangės – ant žemės nusileidusio dangaus ruoželio. Klaipėda dalijasi į seną ir naują, darbdavių ir darbininkų, kovotojų už išlikimą ir nugalėtojų be kovos. Šis spektaklis ir apie miestą prie uosto, dundančio geležinkeliu ir inkščiančiu kranais. Apie miestą be istorinės atminties ir su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. Apie džiazo, teatro, grožio salonų, rekonstrukcijų, slaptų reikalų, išbandymų, prisiminimų, keistų žmonių, šokančių maišelių, šeimų, daugybės tautų miestą. Apie tuščias gatves ir miesto aprašymus, kuriuose nėra vietos žmonėms. Tai spektaklis apie žmones, čia atsidūrusius atsitiktinai ar savo noru. Apie tuos, iš kurių veido matosi, kad jie klaipėdiečiai, ir tuos, kurie čia atvažiavo trumpam ir liko.
„Jūrinės šviesos“ – trečiasis kino ir teatro režisieriaus Jono Tertelio dokumentinis spektaklis, kuriame kūrėjas pasakoja subjektyvią, emocingą, neretai skaudžią miesto bendruomenių istoriją.
