Prancūzų rašytojo ir mąstytojo egzistencialisto Alberto Camus pjesė „Kaligula“ mūsų dramatišku laiku skamba aktualiai kaip niekad. Viruso sukaustytas esamasis laikas pastato mus priešais veidrodį ir klausia – dėl ko esi, kas vyksta, ar tai, ką sukūrei, nebus nušluota nuo žemės paviršiaus? Vieni teigia, jog virusas – dievo žinutė, kiti – kad tai gamtos kerštas žmogaus ekspansijai ir nejautrai. Bet kokiu atveju režisierius Agnius Jankevičius dabartinį būvį apibūdina kaip pavojų įpročiams, didybei, merkantilizmui, ateičiai. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Kaligula“ meta iššūkį kasdienybei ir klausia – kas tu esi? Kaligulos virusas – tai stichijos maištas prieš komfortišką, logišką „dievų“ tvarką, tai priminimas, kad esame laikini, o mūsų „dieviškumas“ tėra menka iliuzija.