2 dalis „Ma Lituanie“. „Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus. / Aš trokštu jums atskleisti ją. / Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį…“ Šie prancūziškai rašiusio lietuvių poeto Oskaro Milašiaus žodžiai lyg magiškas užkalbėjimas pakeri, užvaldo vaizduotę ir įsimena ilgam. Milašius, nors ir išauklėtas lenkiška dvasia, lemtingu Lietuvos tautai metu save laikė lietuviu ir tokiu save viešai ir visur vadino. Jis sakė: ,,Aš, prancūzų poetas, klaidingai ar teisingai laikomas avangardistų sambūrių pagarboje, <…> tikėjausi atliksiąs naudingesnį darbą, pasilikdamas po kukliu lietuviškuoju kryžiumi”. Šioje dalyje atskleidžiami Oskaro Milašiaus darbai nuveikti Lietuvos labui.  Milašius buvo paukščių žmogus, sparnuočiai jo nebijojo ir lesdavo tiesiai iš rankų.. Regis, savyje jis jautė pašaukimą gelbėti nuo pražūties ne tik paukščius, bet ir visą žmoniją.. Oskaras buvo filosofas, metafizikas, stebinęs ir savo pranašysčių tikslumu. Šioje dalyje atsiskleis poeto mistinė dvasia.