KARALIUS LYRAS – vienos šeimos tragedija
Šiemet minėsime 460-ąsias V. Šekspyro gimimo metinės. Kaip ir prieš bemaž 500 metų, taip ir šiandien, šio klasiko kūriniuose gvildenamos temos vis dar yra aktualios ir keliančios žmogui daug klausimų bei verčiančios ieškoti atsakymų.
„Karalius Lyras“ - vėlyvojo V. Šekspyro kūrybos periodo tragedija, pasakojanti apie legendinį britų karalių, kuris, patikėjęs vyresniųjų dukterų gražbyliavimu, padalija joms karalystę, o jauniausią ir mylimiausią Kordeliją, santūriai išreiškusią savo jausmus, paliko be apvanojimo. Deja, karalius per vėlai suvokia, kad atidavė savo turtus ir galią dukterims, kurios nenusipelnė jo gerumo.
Remdamasi V. Šekspyro drama, kūrybinė komanda ketina gilintis į kartų konflikto priežastis: kodėl jaunimas atmeta jau nusistovėjusias vyresnės kartos vertybes ir taisykles ir aklai stengiasi kurti savąsias. Šis vyksmas vyksta tiek mikrokosmose, t.y. mažiausioje socialinėje ląstelėje, tokioje kaip šeima, tiek ir makrokosmose – valstybėje, pasaulyje.
Senstantis pagrindinis spektaklio veikėjas Lyras užduoda sau klausimus: „Ką aš padariau ne taip, kodėl dukros, kurios mane taip mylėjo, nusigręžė nuo manęs ir mano vertybių, kodėl aš likau vienas.“ Jis ieško atsakymo, kur slypi jo nesėkmių šaltinis: ar susitelkime ties savo ego, ar netikrų santykių kūrime, ar žavėjimesi savimi. Lyras nemokėjo mylėti. Nesugebėjo perduoti vertybių, pagrįstų meile, todėl nuo jo nusigręžė dukros. Kūrybinė komanda svarstys, kokia yra pagrindinė šeimos, valstybės, civilizacijos ir visų socialinių santykių problema. Gal mes, kaip žmonės, darome tą pačią klaidą? Gal kaip visuomenė darome tą pačią klaidą – susikoncentruojame ties savo egocentriškumu ir nesugebame mylėti.
Kūrėjai sieks sukurti vizualų, objektų ir formų žaisme, aktorių kūno plastika paremtą spektaklį suaugusiesiems, pasakojantį apie skausmingas vienišumo, atskirties būsenas.
