Atlikėjai

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

Solistai:
MIHAELA MARTIN (smuikas, Rumunija)

Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)

Programa

Aram Chačaturian – Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll
Carl Orff – kantata „Carmina Burana“

Devynioliktą gimtadienį Kauno miesto simfoninis orkestras pasitinka su ypatingais svečiais ir įspūdinga šventinio koncerto programa! Orkestro vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas šiam ypatingam vakarui į Kauną pakvietė pasaulinę smuiko žvaigždę – Mihaelą Martin.

Šio vakaro koncerte Mihaela Martin publiką nudžiugins Lietuvoje itin retai atliekamu A. Chačaturiano koncertu smuikui ir orkestrui. Tai didelės apimties kūrinys trunkantis daugiau nei pusę valandos. Šis koncertas smuikui, kaip ir apskritai visa A. Chačaturiano kūryba, pasižymi armėnų liaudies muzikos motyvų gausa. Koncertas turi rytietiškų elementų, gausu impulsyvių ritmikų – tai tarsi kaukazietiškas šokis. Būtent rytietiškais motyvais šis kūrinys ir sužavi viso pasaulio publiką.

Antrojoje koncerto dalyje klausytojai išgirs vieną įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ solistams, chorui ir orkestrui.

Kūrinys parašytas choro tekstams panaudojant 24-ias viduramžių rankraščio lotynišku pavadinimu „Carmina Burana“ (liet. „Dainos iš Beuerno“) poemas. Benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse rastas ir 1803 metais išleistas literatūros veikalas iš viso apima 254 eilėraščius ir draminius tekstus, kuriuos sukūrė nežinomi klajojantys XI–XIII a. poetai, tikėtina, daugiausiai – teologijos studentai. Kūrinyje satyriškai pasakojama apie sėkmės nepastovumą, efemerišką gyvenimo prigimtį, juokiamasi iš žemiškų gyvenimo džiaugsmų teikiamų malonumų ir keliamų pavojų.

Poezijos rinkinys knygų lentynose pragulėjo šimtą metų, kol vokiečių kompozitorius Carlas Orffas, pasirinkęs pluoštą dainų, sukūrė joms muziką. Nors kompozitorių ir nežinomus libretistus skiria septyni šimtai metų, dvasiškai jie atrodo kaip reta artimi. Niekur gaida neprieštarauja raidei. Priešingai: žodis ir garsas vienas kitą iškelia, pabrėžia ir sutvirtina. Tarsi kantatos kūrėjai būtų glaudžiai bendradarbiavę...

Kantatos „Carmina Burana“ premjera įvyko Frankfurto operoje 1937 m., ir nuo to laiko iš viduramžių miglos išbridę jaunuoliai ir skaistaveidės jų merginos nebenueina nuo pasaulio scenų. „Carmina Burana“ tapo vienu žymiausių visų laikų chorinių kūrinių, o pagrindinė jos tema „O Fortuna“, pradedanti ir užbaigianti kantatą – viena dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos temų pasaulyje.

„Carmina Burana“ patraukia ir didžiai išprususį klausytoją, ir eilinį „gražios muzikos“ mėgėją. Ši įspūdinga kantata apkeliavo pasaulį, laimėdama įvairiausio skonio minias: nuo Beethoveno gerbėjų iki roko muzikos entuziastų.