Koncertas Mindaugo Karūnavimo dienai „Sakmių suita”

Ona Kolobovaitė - sopranas, Justas Šervenikas - fortepijonas

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos progai skirtame koncerte „Sakmių suita“, jaunosios kartos muzikantai Ona Kolobovaitė (sopranas) ir Justas Šervenikas (fortepijonas) kvies klausytojus į lietuviškos muzikos koncertą Baisogalos dvare.kur skambės XX a. lietuvių kompozitorių kamerinė muzika.

Ona Kolobovaitė (sopranas) - Lietuvoje ir pasaulyje garsi muzikantė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, 2009 metų LRT projekto „Triumfo arka“ laimėtoja, daugelio kitų projektų ir konkursų dalyvė. Ona Kolobovaitė išsiskiria itin švelniu balso tembru, taip sušildanti kiekvieną natą, o kūrinius paverčianti išraiškingais ir jaukiais pasakojimais.

Justas Šervenikas (fortepijonas) - pianistas, studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulinęsis Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje. Pianistas daug koncertuoja tiek Lietuvos, tiek užsienio salėse. Kritikai vertina Justo Šerveniko atliekamą muziką kaip žavinčią: „<...> ekspresyvumu, veržlumu, spalvų ir charakterių ryškumu, gebėjimu visoje dinaminėje skalėje išgauti skambų garsą, valdyti klausytoją“.

Susitikimą su klausytojais XIX-XX a. romantizmo stiliaus dvare muzikantais pradės dviem vieno žymiausių Lietuvos gyvenusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875 – 1911) dainomis balsui ir fortepijonui „Susimatę angelėliai“ ir „Mikit, lankos“. „Susimąstę angelėliai“- vos prieš mažiau nei dešimtmetį iš M. K. Čiurlionio rankraščių iššifruota ir atlikimui parengta kompozitoriaus 1902 metais sukurta daina, kuriai kompozitorius veikiausiai pats sukūrė ir poetinį tekstą.

Programą tęs Kazimiero Viktoro Banaičio (1896-1963) dainos: „Vandens lelija“, „Tulpės“ ir „Alyvos“. K.V. Banaičio muzika išsiskiria „lietuviškų idilių“ atvaizdavimu. Tai- tarsi muzikinė mozaika, lyriška ir elegantiška muzika persipynusi su savos tautos dvasia ir noru prilygti aukštesnei muzikos kultūrai. Banaičio kūriniai guvūs romantizmo ir impresionizmo atgarsių. Sąlyčio taškų muzikinės kūrybos atžvilgiu galime rasti ir kito koncerte skambėsiančio kompozitoriaus Stasio Vainiūno (1909-1982) kūryboje. Vainiūno kūrybos stilistika evoliucionavo nuolat: pirmiesiems kūriniams būdingos vėlyvojo romantizmo, impresionizmo tendencijos, virtuoziškumas, vėliau kompozicijų stilius pamažu įgavo ryškų tautinį atspalvį. Kompozitorius nuolat ieškojo naujų raiškos būdų, meninių sprendimų, ir vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo, ne taip griežtai laikėsi klasikinių formų; melodika, harmonija, instrumentuotė tapo sudėtingesnės, spalvingesnės. Koncerte Justas Šervenikas skambins S. Vainiūno kūrinį fortepijonui- „Rauda“.

Koncerto pabaigoje nuskambės Lietuvos valstybinės (1981) bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų (2001) laureato Felikso Bajoro (g. 1934) „Sakmių siuitą“ (1968)- tai neeiliuotos lietuvių liaudies sakmės, kurioms muzika sukurta mėgdžiojant liaudišką stilių, o tekstui pasitelktos liaudies sakmės.  „Sakmių siuita“- kūrėjo individualybės, jo idėjų bei raiškos būdo dermė, kurios link kompozitorius ėjo nuo pirmųjų savo kūrynių, sąmoningai siekęs lietuviškos autentikos. F. Bajoro meninė kūryba pasižymi semantiniais ir struktūriniais muzikinės prozos ypatumais. Visą „Sakmių siuitos“ ciklą tarsi įrėmina įžanginis „Preliudas“ ir ta pačia muzikine medžiaga pagrįstas, viską užbaigiantis „Postliudas“. Siuitą sudaro trys dalys, o kiekviena iš jų sudaryta iš trijų giminingos tematikos sakmių:

I. „Gyvuliai ir žmonės“ – „Kurmis“, „Vėžys“, „Vieversys ir kregždė“

II. „Medžiai ir žmonės“ – „Kodėl medžiai nebešneka“, „Uosis neregus“, „Vai ąžuole“

III. „Velniai ir žmonės“ – „Velnio pokštai“, „Šiaučius bebaimis“, „Velniams reikia mergų

Pasak meninkės Dovilės Kazonaitės: „Kompozitoriaus muzika puikiai dera su lietuvių liaudies sakmių tekstais, išjausti sąskambiai piešia paveikius gamtos ir jos galių paveikslus. Tai taip įtaigu, kad per kūną bėga šiurpai“.
 

Belaukdamas Valstybės dienai skirto koncerto Justas Šervenikas prabyla apie viena koncerto ypatumų: „Kamerinis muzikavimas turbūt yra intymiausia ir trapiausia muzikavimo rūšis. Tai koncertai, kurių metu gimsta stebuklingas ryšys tarp kompozitoriaus, atlikėjo ir klausytojo – dviejų instrumentų, balso ir fortepijono, dviejų menininkų dialogas“.
 

Koncerto programa:

Mykalojus Konstantinas Čiurlionis- dvi dainos balsui ir fortepijonui: „Susimąstę angelėliai“ ir „Mikit, lankos“

Kazimieras Viktoras Banaitis - „Vandens lelija“, „Tulpės“, „Alyvos“

Stasys Vainiūnas - „Rauda“

Feliksas Bajoras - „Sakmių siuita“