Sodrios lapijos, miesto statinių fone skrenda mažytis raudonas planeriukas. O jo savininkas berniukas Domas mokykloje per pamokas nuolat miega. Maža to, jis ne tik nesijaučia kažkuo esąs kaltas; jis netgi deda sau po galva vadinamąją „Spartako žolelę“, neva padėsiančią realizuoti jo sapnų išsipildymus. Gali nelauktai užsnūsti, ir galvą ant mokyklinio suolo padėjęs, ir kur nors ant skvero suolelio, net pusrūsyje ant sukrautų čiužinių krūvos. Ir tai visai nereiškia, kad naktimis Domas neišsimiega. Klasės vadovė panikoje jau ir tėvus aiškintis kvietė, nors nieko esminio nei iš svajotojo tėvo, nei iš dalykiškos motinos taip ir nesužinojo. Gydytojui psichiatrui, pamišusiam dėl naujų jogos principų, Domas irgi pasirodė sveikas.