„Narcizas ir Auksaburnis“ – spektaklis, sukurtas remiantis tokio paties pavadinimo šveicarų rašytojo H. Hesses romanu. Kūrinio istorija aprėpia visą jaunuolio gyvenimą, kuris, palikęs vienuolyną, klajoja po viduramžių Vokietiją, ieškodamas to, ką galima nusakyti kaip „gyvenimo prasmę“.  Kaip ir daugelis H. Hesses darbų, ši knyga – apie savęs atradimą, tačiau per dviejų jungistinių priešybių – vyriškojo ir moteriškojo pradų – skirtį. 

Hesses romanai vyksta simbolinėje, pasąmoninėje plotmėje, kurioje sapnai susipina su tikrove, į pasaulį įsiterpia vizijos, tapdamos medžiaga, vedančia personažus į priekį. Šios vizijos bei sapniškumas, metaforinė kalba tampa jungiamoji spektaklio audinio dalis, pripildyta simboliais ir viduramžiškomis grigališkojo choralo ir pasaulietinės muzikos kūriniais, skambančiais gyvai viso spektaklio metu. „Narcizas ir Auksaburnis“ – proga atrasti iškilaus XX a. rašytojo H. Hesses kūrinį, pelniusį jam pasaulietinę šlovę.