Para – graikiškai prie, šalia, nuo – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų buvimą šalia ko nors, nukrypimą nuo ko nors, kokį nors sutrikimą. 

“Paraobjektai” – tai gyvo garso pasirodymas savadarbiais instrumentais, apjungiantis netradicinius garso generacijos būdus bei principus. „Paraobjektai“ – tai fantazijos ir interpretacijų išraiška, kuri skleidžiasi autoriaus vaizduotėje kaip individualūs ir asociatyvūs dariniai, kuriantys tam tikrą naratyvą tarp normalumo ir nesąmonės, realybės ir absurdo. 

Absurdas dažnai visuomenėje sukelia atmetimo reakciją ir apibrėžia suvokimo ribas. Tačiau autorius į tai žvelgia kaip į galimybę tyrinėti situacijas ir objektus, suteikdamas erdvės iracionaliam, jusliniam pažinimui. Performansas kviečia atsiriboti nuo klišinio suvokimo modelio, standartinių muzikos kūrybos kanonų bei patirti naują esatį ir mus supančią aplinką.