Vieno iš naujosios Ukrainos režisierių bangos lyderių Staso Žyrkovo (Stas Zhyrkov) spektaklyje „Saša, išnešk šiukšles“ pagal to paties pavadinimo ukrainiečių dramaturgės Natalijos Vorožbit (Natalya Vorozhbit) pjesę kalbama apie šiuolaikinę Ukrainą, Maidano atgarsius, nelengvą ukrainiečių moterų dalią. Pavadinime minimas Saša – neseniai miręs karininkas, manantis, kad mirtis – visiškai nederamas pasiteisinimas prisiekusiam ginti tėvynę. Dėl to jis yra pasiryžęs grįžti į šį pasaulį, į politinių neramumų kamuojamą Ukrainą, ir eiti į mūšio lauką. Jo našlė bei nėščia podukra su tuo nesutinka, jos nenori dar kartą patirti netekties skausmo. Kūrinys, kuriame galima atpažinti ukrainiečių literatūros misticizmo tradiciją, klausia, kaip gyventi, praradus artimą žmogų, kaip susitaikyti su mirtimi.
Man atrodo, kad su artimų žmonių netektimi iki galo susitaikyti visgi neįmanoma. Pjesėje paliečiama mirties tema šiomis dienomis yra itin aktuali, mat dabar mirtis labai priartėjo, jos baimę, alsavimą mes jaučiame kasdien, – teigia rež. S. Žyrkovas.
Nors pjesėje yra aiškių užuominų į neseną Ukrainos istoriją, skirtingus žanrus supinantis kūrinys kartu atskleidžia archetipines santykių temas ir istorijos kataklizmų poveikį paprastų žmonių gyvenimui. Pačios N. Vorožbit tėvas buvo karininkas, miręs prieš 2014 m. įvykius Ukrainoje. Taigi pjesę įkvėpė asmeninė dramaturgės patirtis, siekis apmąstyti tėvo mirtį. Per jaudinančią ir siurrealistišką vienos šeimos istoriją N. Vorožbit nesentimentaliai apmąsto karo įtaką žmonių likimams. Taip pat pjesėje įtaigiai parodyta, kaip skirtingai į karą žiūri vyrai ir moterys.
Pasak režisieriaus S. Žyrkovo, dramaturgė N. Vorožbit savo pjesėje remiasi gogoliška tradicija – čia esama ir mistikos, ir humoro. Pirmoje pjesės dalyje pas Katią ir Oksaną (žmoną ir podukrą) ateina Saša – iš pradžių net sunku suprasti, kad jis miręs. Antroje dalyje veiksmas vyksta kapinėse, ir tarsi bandoma susitaikyti su aplinkybėmis. Galiausiai trečiojoje dalyje kalbama apie 2014 metus – Maidaną.
Ši tema labai aktuali šiuo metu, mat milijonai žmonių dabar patiria tą patį košmarą, kuris daugelį palietė jau anuomet, – praranda artimuosius, namus, savo žemę. Jie nežino, ar galės ir turės kur grįžti. Kita vertus, spektaklis turi ir neabejotiną istorinę misiją, perspektyvą – čia parodoma, nuo ko viskas prasidėjo – paliečiamas pradinis šių dienų karo taškas, kurį mes visi tąkart pražiūrėjome… – sako rež. S. Žyrkovas.
