J. Haydn. Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur Nr. 1 (aranž. fliugelhornui)
R. Schumann. Simfonija Nr. 3 Es-dur, op. 97
Sergei Nakariakov, trimitas (Izraelis)
Lietuvos valstybinis simfoninis koncertas
Dirigentas Sándor Gyüdi
„Jis groja trimitu taip lengvai, kaip mes kvėpuojame – žinoma, jeigu mums pasiseka“, – taip po trimito virtuozo Sergejaus Nakariakovo koncerto JAV rašė dienraštis „San Francisco Chronicle“. Trimito Paganiniu, Trimito Karuzo ir kitais skambiais vardais tituluojamas S. Nakariakovas su trimitu nesiskiria nuo vaikystės. Tiesa, pirmasis jo instrumentas buvo fortepijonas. Tačiau patyrus rimtą stuburo traumą ir gydytojams uždraudus sėdėti, jaunasis vunderkindas į rankas paėmė trimitą ir iki šiol nesigaili. „Jis tiesiog man tinka“, – šypsosi S. Nakariakovas. Sėkmės ilgai laukti nereikėjo – būdamas dešimties S. Nakariakovas pradėjo koncertuoti su simfoniniais orkestrais, o kai sulaukęs vienuolikos laimėjo suaugusiųjų pučiamųjų instrumentų konkursą, tapo aišku, kad gimtoji šalis S. Nakariakovui tapo per ankšta. Talentingo berniuko šeima išvyko į Izraelį, kad sūnus galėtų nevaržomai siekti tarptautinės karjeros.
Dabar S. Nakariakovas tituluojamas vienu iš penkių įtakingiausių pasaulio trimitininkų ir yra laukiamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse – jis koncertavo Los Andželo „Hollywood Bowl“, Niujorko Linkolno centro, Londono karališkojoje festivalių, Karališkojoje Alberto, Paryžiaus „Théâtre des Champs Élysées“ ir kitose prestižinėse salėse su geriausiais pasaulio simfoniniais orkestrais. Kritikai trimitininkui ir toliau negaili pagyrų: „S. Nakariakovas nuostabiai valdo garso spalvą ir dinamiką: jis gali groti garsiai, bet šaižiai – niekada. Tad jo atliekami kūriniai tampa neįtikėtinai iškalbingi“, – rašė įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis „The Sunday Times“. Šį vakarą klausytojams S. Nakariakovas atliks Josepho Haydno (1732–1809) koncertą violončelei ir orkestrui C-dur Nr. 1, laikomą vienu žymiausių klasikinės epochos šio žanro kūrinių. Koncertą pats S. Nakariakovas aranžavo fliugelhornui, pasižyminčiam švelnesniu ir šviesesniu garsu už trimitą.
Antrojoje koncerto dalyje skambės vokiečių romantiko Roberto Schumanno (1810–1856) simfonija Nr. 3, dar vadinama „Reino“ simfonijos vardu. Tai – paskutinioji kompozitoriaus simfonija, sukurta 1850 m., kompozitoriui su šeima persikėlus į Diuseldorfą, kur jis tapo miesto muzikos vadovu.
Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui šį vakarą diriguos maestro iš Vengrijos Sándoras Gyüdi. 1999–2008 m. S. Gyüdi buvo Segedo (Vengrija) simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, nuo 2008 m. vadovauja Segedo nacionaliniam operos teatrui. Maestro repertuaras platus – nuo baroko ir šiuolaikinės muzikos, nuo simfonijų iki operos žanro. Šį vakarą S. Gyüdi savo meile muzikai dalinsis Lietuvoje.
